Skip to content
Sekite mus Facebook'e!
Gausus žydėjimas – ne visada gausus derlius
Pavasarį sužydėję sodai džiugina ne tik akį, bet ir augina viltingus lūkesčius – šiemet obuolių bus tiek, kad vos spėsime rinkti! Tačiau patyrę sodininkai žino, kad gausus žydėjimas anaiptol negarantuoja gausaus derliaus. Priešingai – labai intensyvus žydėjimas gali būti augalo streso požymis ar net „paskutinis šauksmas“ dėl nepalankių augimo sąlygų.
Todėl būtina suprasti, kas iš tiesų vyksta obelims žydint gausiai, kokios priežastys tai lemia ir ką galima padaryti, kad vaisiai būtų ne tik skanūs, bet ir gausūs.
Kodėl obelys kartais žydi per gausiai
Yra keletas priežasčių, dėl kurių obelys gali žydėti gausiai, tačiau tai ne visada lemia vaisių kiekį:
- Pertraukų derėjimas: jei praėjusiais metais obelys davė ypač didelį derlių, šiemet jos gali „pailsėti“ ir žydėti gausiai, bet mažai sukrauti vaisių. Tai vadinama periodiniu (arba alternatyviu) derėjimu.
- Silpna vaisių užuomazgų fiksacija: obelys gali išskirti daug žiedų, tačiau jei sąlygos žydėjimo metu bus nepalankios (šalnos, sausra, lietus), daugelis žiedų nespės apsidulkinti, o vaisių neužaugs.
- Maistinių medžiagų trūkumas: jei obelis silpna ar dirva nualinta, ji gali žydėti gausiai, tačiau vaisių formavimui paprasčiausiai neužteks resursų.
- Amžius ir genėjimas: senesnės obelys arba ilgai negenėtos kartais išleidžia daug žiedinių pumpurų kaip „paskutinį bandymą“ subrandinti sėklas, bet vaisiai būna maži ir menki.
Vaisių kritimas po žydėjimo – natūralus, bet ne visada geras ženklas
Vaisių užuomazgos pradeda kristi iškart po žydėjimo – tai natūralus augalo procesas, vadinamas „birželio kritimu“. Taip medis pats atsikrato silpnų, neapdulkintų ar perteklinių vaisių.
Tačiau jei vaisiai krenta labai gausiai ir lieka vos keli, tai reiškia, kad obelis negeba jų išlaikyti. Priežastys dažniausiai būna dvi:
- Trūksta maistinių medžiagų – ypač kalcio, fosforo, kalio.
- Netinkamos oro sąlygos žydėjimo metu – šaltas oras, lietūs, vėjas, kurie trukdo bičių darbui ir apdulkinimui.
Ką galima padaryti, kad obelų žydėjimas virstų gausiu derliumi
Pirmas žingsnis – iš anksto pasirūpinti obelų mityba ir struktūra. Štai keletas svarbių veiksmų, kuriuos reikėtų atlikti pavasarį ir vasaros pradžioje:
Reguliarus genėjimas
Jei medis netvarkingas, pilnas sausų, senų ar persiklojančių šakų, žiedai formuojasi netinkamose vietose, o vaisiai – susigrūdę. Genėjimas ankstyvą pavasarį padeda paskirstyti energiją, gerina apšvietimą ir oro cirkuliaciją. Tinkamai genėti medžiai paprastai žydi ir dera tolygiau.
Tinkamas tręšimas
Norint, kad medis ne tik žydėtų, bet ir derėtų, reikia maitinti jį subalansuotai. Per daug azoto skatina lapų augimą, bet slopina vaisių formavimąsi. Svarbūs šie elementai:
| Elementas | Poveikis |
|---|---|
| Kalcis | Vaisių kokybė, saugojimas, ligų prevencija |
| Fosforas | Žiedų formavimasis, šaknų stiprinimas |
| Kalis | Vaisių brandinimas, atsparumas sausrai |
| Boras | Apdulkinimo gerinimas |
Pavasarį naudinga tręšti kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais, o vasarą – papildomai duoti kalio ir magnio.
Palaikyti dirvos drėgmę
Ypač svarbu nuo žydėjimo iki ankstyvos vasaros – jei per sausa, vaisių užuomazgos gali būti atmestos. Geriausia – mulčiuoti dirvą aplink obelis šiaudais, žole ar kompostu. Tai padeda išlaikyti tolygią drėgmę.
Purškimai mikroelementais žydėjimo metu
Naudinga purkšti mikroelementų tirpalais su boru ir cinku – tai pagerina žiedadulkių gyvybingumą ir žiedų apvaisinimą. Ypač svarbu esant vėsiam orui, kai natūralaus apdulkinimo mažai.
Padėti apdulkintojams
Obelys labai priklausomos nuo vabzdžių – ypač bičių. Jeigu aplink nėra apdulkintojų, dalis žiedų liks neapvaisinti. Patarimai:
- Sode laikyti įvairias žydinčias gėles ar krūmus (ankstyvą pavasarį – svarainius, šalpusnius, žibuokles)
- Nenaudoti insekticidų žydėjimo metu
- Auginti kelias skirtingas obelų veisles, kad padidėtų kryžminio apdulkinimo galimybės
Obelų apkrovos reguliavimas – retinimas vaisių užuomazgų
Jei medis sukrovė itin daug žiedų ir iš jų užsimezgė daug vaisių, geriausia – pačiam šiek tiek paretinti užuomazgas. Tai ypač aktualu jauniems medžiams. Palikti reikėtų vieną vaisių kas 15–20 cm – taip jie bus didesni, sultingesni ir nesusilpnins medžio kitiems metams.
Gausus žydėjimas gali reikšti streso reakciją
Paradoksalu, bet labai gausus žydėjimas gali reikšti, kad medis jaučia stresą – nuo sausros, ligų, šaknų pažeidimų ar nualintos dirvos. Tokiu atveju medis „skuba“ užauginti sėklas, nes jaučia grėsmę savo gyvybingumui.
Tokį elgesį būtina vertinti kaip įspėjimą – stiprinkite dirvožemį, stebėkite šaknų zoną, laistykite saikingai ir tręškite organinėmis trąšomis.
Pabaigai – ką reiškia tikrasis sodo derlingumas
Tinkamai prižiūrėta obelis neturi žydėti kaip vyšnia. Geriausias ženklas – subalansuotas, tolygus žydėjimas, kai žiedai pasiskirstę visame medyje, nevien tik ant viršūnių. Gausus žydėjimas be vaisių – kaip gausus pažadų lietus be rezultato.
Sodininkystė – tai kantrybės, stebėjimo ir pusiausvyros menas. Neapsigaukite gausybe – tik žinodami, kas slepiasi po žiedais, galite užsitikrinti saldžius ir gausius obuolius rudeniui.
