Sekite mus Facebook'e!
Ekologinio ūkininkavimo šalininkai teigia, kad be chemikalų užauginti produktai yra ne tik absoliučiai saugūs, bet ir daug skanesni nei vaisiai ir daržovės, užauginti naudojant pramoninius preparatus. Viena geriausių natūralių trąšų yra pelenai, likę deginant medieną. Tačiau juos galima naudoti ne tik kaip trąšas.
Mes jums papasakosime viską apie pelenų naudojimą sode ir daržovių sode, kaip tai padaryti teisingai ir kokiais atvejais geriau atsisakyti jų naudojimo.
Kas yra pelenai
Pelenai yra miltelių pavidalo likučiai, atsirandantys degant įvairioms medžiagoms. Daugumai vasaros gyventojų šio naudingo produkto netrūksta. Jie susidaro deginant malkas krosnyje arba šakas ant laužo genėjus medžius ir krūmus.
Pelenuose yra daugiau nei trisdešimt mikroelementų ir medžiagų, naudingų auginamiems augalams. Tarp jų yra fosforas, kalis, silicis, geležis, magnis, boras, kalcis, manganas ir jų junginiai, visi koncentruotos formos. Jokia kompleksinė mineralinė trąša negali pasigirti tokiu komponentų rinkiniu. Tačiau tai ne svarbiausia. Pelenuose nėra chloro, kuris slopina kai kuriuos augalus. Tačiau yra trūkumas – tarp pelenuose esančių naudingų medžiagų nėra azoto. Jis išgaruoja degimo metu.
Pelenų rūšys
Pelenai pranoks bet kokias parduotuvėje parduodamas fosforo-kalio trąšas, nes juose yra nuo 4 iki 48 % kalcio, 0,5–35 % kalio ir iki 9 % fosforo. Tačiau naudingų medžiagų procentinė sudėtis priklauso nuo pradinės žaliavos.
Pelenų rūšys :
- Iš deginamų buitinių atliekų.
- Durpių pelenai.
- Nuo anglies deginimo.
- Žolės pelenai, įskaitant gautus deginant žolės viršūnes ir šiaudus.
- Nuo degančių lapų.
- Medienos pelenai. Gaunami deginant malkas, medžių šakas ir krūmus.
Akmens anglies pelenai retai naudojami kaip trąšos, nes yra skurdūs. Juose mažai kalcio, fosforo ir kalio, tačiau randama kenksmingų priemaišų. Durpių pelenuose yra daug kalkių (kalcio oksido CaO), tačiau kalio procentinė dalis yra maža, todėl jie labiau tinka dirvožemiui kalkinti. Kalio procentinės dalies rekordininkai (iki 40 % sudėtyje) yra bulvių viršūnės ir vynuogių pelenai. Daugiausia kalcio yra lapuočių medžių deginimo produktuose. Taigi, beržo pelenuose jo yra apie 37 %. Daug fosforo yra spygliuočių medžių pelenuose (iki 6–7 %) ir kviečių šiauduose (iki 9 %).
Pelenų panaudojimo būdai šalyje
Kadangi pelenuose gausu kultūriniams augalams reikalingų maistinių medžiagų, logiška manyti, kad jie naudojami sodui ir daržui tręšti. Tačiau pelenų naudojimas tuo neapsiriboja. Taupūs savininkai juos naudoja daug plačiau.
1. Pagerinti dirvožemį
Pelenai mažina dirvožemio rūgštingumą, padeda dirvožemio mikroorganizmams greičiau skaidyti organines medžiagas, paverčiant jas augalams prieinamais junginiais. Dirvožemio kokybei pagerinti pelenai dažniausiai dedami į medžių kamienus arba kasant daržą, tolygiai paskirstant juos lysvėse.
Durpių, smėlio ir priemolio dirvožemiuose procedūra atliekama pavasarį, užsandarinus pelenus iki 6–8 cm gylio. Priemolio ir molio dirvožemiuose trąšos beriamos rudenį 0,5–1 stiklinės 1 m² greičiu. Tada dirvožemis iškasamas iki kastuvo ašmenų gylio. Pelenai ne tik deoksiduoja dirvožemį, bet ir neleidžia jam sulipti, todėl jis tampa puresnis, o tai ypač svarbu sunkiose molio dirvose. Tuo pačiu metu jų naudojimo poveikis išlieka iki 4 metų.
Svarbu! Pelenai nededami į druskingą ir šarminį dirvožemį, taip pat nenaudojami kartu su kalkėmis. Tai pablogina fosforo prieinamumą augalams ir dar labiau šarmina dirvožemį.
2. Kaip trąša sodui ir daržovių sodui
Dažniausiai vasaros gyventojai kaip trąšas naudoja pelenus. Jame yra dauguma augalų mitybai reikalingų medžiagų, jis nėra blogesnis už mineralinius kompleksus ir, svarbiausia, yra nemokamas.
Svarbu! Pelenai yra unikali trąša. Įterpti į dirvą, jie „veikia“ dar dvejus–ketverius metus.
Pelenų trąšos
Pelenai kaip trąšos įterpiami tiek sausos, tiek ištirpintos formos. Daugeliu atvejų tinkamesnis antrasis variantas. Augalai geriau pasisavina maistines medžiagas iš skysčio. Šis tręšimo būdas paprastai atliekamas vasarą. 100 g medžio pelenų įberiama į kibirą vandens ir gerai išmaišoma. Išilgai perimetro tam tikru atstumu nuo augalų padaromos vagelės. Į jas atsargiai supilamas pelenų tirpalas ir iš karto pabarstomas dirvožemiu.
Sausos formos pelenai į daržą įberiami kasant dirvą, o rudenį – į sodą medžiams tręšti 100 g/m2 greičiu (250 ml tūrio briaunuota stiklinė talpina apie 125 g medienos pelenų). Jei pelenų mažai, sodinant sėklas ar daigus, juos galima dėti „adresuotus“, tiesiai į duobes, kruopščiai sumaišant su dirvožemiu, ne daugiau kaip 0,5–1 valgomąjį šaukštą į duobutę (norma priklauso nuo pasėlių). Sodinant medžius, į duobutę įberiama 100 g pelenų, taip pat sumaišant su dirvožemiu.
Pelenų naudojimo kaip trąšų taisyklės ir ypatybės
Pelenai pasižymi šarmine reakcija. Kad sodinant daigus ir medelius nenudegintų šaknų, į duobes ir duobes juos reikia sumaišyti su dirvožemiu.
Švieži pelenai pasižymi agresyvesne šarmine reakcija nei seni pelenai. Todėl prieš įberiant juos į neutralios reakcijos dirvožemį, geriau leisti jiems kurį laiką pastovėti.
Pelenų negalima naudoti vienu metu ir, ypač, maišyti su mineralinėmis ir organinėmis (mėšlu, žolių užpilu, devyniračiu) trąšomis, kuriose gausu azoto. Naudojant kartu, ši vertinga medžiaga iš jų išgaruoja. Taip pat būtina daryti pertrauką tarp pelenų ir biologinių preparatų naudojimo.
Kuriems augalams pelenų įterpimas yra naudingas, o kuriems – žalingas?
Dauguma sodo ir daržovių augalų gerai reaguoja į pelenų įterpimą, tačiau jie turi šarminę reakciją, kuri sumažina dirvožemio rūgštingumą. Todėl, jei į šarminį substratą įbersite trąšų, tai dar labiau sustiprins šarminimą. Tokiomis sąlygomis visi augalai negalės pasisavinti maistinių medžiagų ir išsivystys chlorozė.
Be to, trąšos netinka augalams, kurie mėgsta rūgščius dirvožemius. Tai apima :
- hortenzijos,
- spanguolių,
- bruknės
- mėlynių
- mėlynių
- spygliuočiai,
- rododendrai.
Pastaba! Yra vienas triukas, leidžiantis sumažinti pelenų šarmingumą. Jie gesinami rūgštimi. Norėdami tai padaryti, į vandenyje praskiestą peleną įlašinkite kelis lašus acto rūgšties (ne koncentruotos!).
Bulves pelenais reikia tręšti atsargiai. Kaip sakė garsus gydytojas Paracelsas: „Viskas yra nuodai, viskas yra vaistai; dozė lemia ir viena, ir kita.“ Bulvės gerai auga silpnai rūgščioje dirvoje, tačiau šarminėje dirvoje jas pažeidžia rauplės, todėl svarbu nepersistengti su tręšimu.
3. Auginant sodinukus
Pelenai neleidžia dirvožemyje vystytis patogeniniams organizmams. Jei sodindami sėklas, daigų vazonėliuose dirvos paviršių pabarstysite per sietą persijotais pelenais, daigus rečiau pažeis viena iš labiausiai paplitusių daigų ligų – juodoji koja.
Svarbu! Sluoksnis turi būti labai plonas. Jauni daigai yra jautrūs šarmams. Pelenų perdozavimas (nuo 1 valgomojo šaukšto 1 litrui dirvožemio, o kai kuriems augalams – dar mažiau) nudegins šaknis.
4. Sėklų mirkymui
Pelenai yra puikus augimo stimuliatorius ir antiseptikas. Prieš sėją sėklos mirkomos jų tirpale. Tam reikia 1 arbatinį šaukštelį pelenų užpilti 1 litru šilto vandens ir palikti dvi dienas, tada perkošti. Tada 12 valandų sėklos dedamos į skystį medžiaginiuose maišeliuose.
Svarbu! Granuliuotų, granuliuotų, inkrustuotų ar kitaip sodinimui paruoštų sėklų mirkyti nereikia.
5. Komposto paruošimui
Pelenai dedami į kompostą, nes praturtina jį maistinėmis medžiagomis ir pagreitina organinių medžiagų skaidymą. Tam jie pabarstomi ant kiekvieno komposto krūvos ar duobės sluoksnio po 1 stiklinę 3 m2.
6. Kovojant su ligomis ir kenkėjais
Pelenai plačiai naudojami kovai su ligomis ir kenkėjais. Kad šliužai ir sraigės nesuėstų viso derliaus, dirvožemis aplink augalus gausiai pabarstomas pelenais. Pilvakojai nemėgsta jais ropoti. Skruzdėles galite atbaidyti pabarstydami jų takus.
Kovai su baltuoju ir pilkuoju puviniu sodo augalai sumalami į miltelius. Taip pat galite paruošti tirpalą purškimui. Tam 100–300 g (priklausomai nuo augalo užkrėtimo laipsnio) iš anksto persijotų pelenų pusvalandį virinama 3 litruose vandens. Kai skystis nusistovi, jis filtruojamas. Įpilama vandens, kad būtų gauta 10 litrų darbinio tirpalo. Tada apdorojami vaismedžiai ir uogakrūmiai.
Užpilas apsaugo juos nuo kenkėjų (alkūnės kandžio, vyšninio pjūklelio, pumpurinės erkės, kitų vabzdžių) ir ligų, tokių kaip miltligė. Kad pelenų tirpalas geriau priliptų ir ilgiau išsilaikytų ant šakų, į jį įpilama 40–50 g muilo.
7. Kaip antiseptikas
Pelenai naudojami nedideliems įpjovimams valyti dulkėmis genint medžius ir krūmus, dalijant šakniastiebius ir atliekant kitus darbus. Milteliai pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis, neleidžiančiomis kenkėjams ir patogenams prasiskverbti į žaizdas, taip pat pagreitina pjūvių džiūvimą. Pelenai taip pat kartais naudojami sėklinių bulvių gumbams valyti dulkėmis prieš sodinant juos į lysves.
Kokių pelenų negalima naudoti?
Sodininkai ir daržovių augintojai dažniausiai paima pelenus, likusius po malkų deginimo krosnyje ar židinyje, deginant daržovių viršūnes, šieną, nupjautą žolę, lapus, šakas po genėjimo. Juose nėra kenksmingų priemaišų ir jie yra saugūs augalams.
Tačiau yra pelenų, kurių negalima naudoti dėl jų toksiškumo. Tai buitinių atliekų degimo produktai, lentos su lako, klijų ar dažų likučiais. Tokiose „trąšose“ gali būti pavojingų medžiagų, tokių kaip švinas, kadmis, dioksinai.
Svarbu! Net ir ekologiški pelenai yra šarminis produktas. Dirbant su jais, mūvėkite pirštines, akinius ir kaukes, apsaugančias kvėpavimo takus, kad lakieji pelenai nesukeltų dirginimo.
Kaip tinkamai laikyti pelenus
Pelenų niekada nepakanka, todėl geriau juos kaupti palaipsniui, deginant malkas ir šakas. Prieš naudojimą svarbu juos tinkamai laikyti, kad neprarastų visų savo naudingų savybių. Norėdami tai padaryti, pelenus atvėsinkite ir supilkite į storus plastikinius maišelius, stiklinius indelius ar kitus indus, kurie yra užrišti arba sandariai uždaryti dangteliais. Būtina, kad į vidų nepatektų vandens ar drėgmės, o turinys nesudrėktų. Priešingu atveju trąšos praras vertingiausią savo komponentą – kalį, ir iš jų bus mažai naudos.
„Viryklės auksas“ – veiksminga priemonė sodui ir daržovių sodui
Nepaisant mineralinių trąšų gausos parduotuvių lentynose, pelenai išlieka viena populiariausių augalų trąšų ir nepakeičiama priemonė kovojant su ligomis ir kenkėjais. Deginant malkas, daug naudingų elementų patenka į nesudegusias liekanas, ne veltui pelenai buvo vadinami „krosnių auksu“. Tai ekologiška, įperkama, laiko patikrinta medžiaga, kurią mūsų seneliai ir proseneliai naudojo dideliam derliui gauti. Tad kodėl nepasinaudojus jų patirtimi ir neužauginus daug skanių, sveikų ir aromatingų daržovių bei vaisių?
