Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kodėl svogūnų plunksnos pagelsta ir kaip išsaugoti derlių

Sekite mus Facebook'e!


Patiko? Pasidalink! Ačiū.

Svogūnai – vieni iš pirmųjų daržovių, kuriuos daugelis sodininkų pasisodina pavasarį ir nuima rudenį. Jie yra neatsiejama daugelio virtuvės receptų dalis, taip pat vertinami dėl savo ilgo laikymo galiojimo. Tačiau labai dažnai sodininkai susiduria su problema – svogūnų plunksnos pagelsta, o kartais net pradeda pūti. Ši problema ne tik sumažina derlių, bet gali reikšti rimtesnius dirvos ar aplinkos sutrikimus. Todėl svarbu suprasti šios problemos priežastis bei imtis tinkamų prevencinių ir gydomųjų priemonių.


1. Kas yra svogūnų „plunksnos“ ir kodėl jos svarbios

Svogūnų viršutinė dalis – lapai, dar vadinami „plunksnomis“. Jie

  • atlieka fotosintezės funkciją,
  • aprūpina augalą maistinėmis medžiagomis,
  • padeda formuotis ir bręsti svogūnų galvutėms,
  • signalizuoja apie augalo sveikatą.

Sveikos plunksnos yra žali, tvirtos ir tiesios. Kai jos pradeda pagelsti, gelsvos, lankuojasi arba vysta – tai žingsnis prie tolesnių problemų: apykaklės puvimo, galvutės deformacijų, prastesnio laikymo ilgaamžiškumo.


2. Dažniausios pageltusių svogūnų plunksnų priežastys

Pageltimo priežastys labai įvairios – nuo natūralaus senėjimo iki ligų, kenkėjų ar net netinkamų auginimo praktikų. Svarbu atpažinti simptomus ir teisingai įvertinti situaciją.

2.1. Natūralus senėjimas

Artėjant derliui, svogūnų plunksnos pradeda skysti ir pagelsti. Tai natūralus procesas, kuris signalizuoja, kad laikas skinti.

  • Mergininių veislių viršūnės žūs greičiau nei vienmetės, todėl jų pageltimas gali būti skirtas ankstyvam derliui.

2.2. Netinkamas laistymas

2.2.1. Perlaistymas

Per daug drėgmės dirvoje sukelia šaknų puvinį, o tai greitai paveikia plunksnas:

  • Įplėšimo signalai: gelsvos, sulysusios lapų viršūnės.
  • Gali atsirasti pelėsiai ir grybai (fusariozė, bulvinė tinklinė dėmėtligė).

2.2.2. Sausros laikotarpiai

Ilgai nebentuogtam dirvai trūkstant drėgmės:

  • Plunksnos pradeda džiūti, gelsti nuo viršaus.
  • Derlius gali susilpnėti, mažėja svogūnų galvutės.

2.3. Tręšimo klaidos

2.3.1. Azoto perteklius

  • Stimuliuoja agresyvų lapų augimą,
  • tačiau sumažina augalo atsparumą ligoms, skatina plunksnų pageltimą ir tirpimą.

2.3.2. Trūksta kalio, fosforo, magnio

  • Kalis – svarbus atsparumui,
  • Fosforas – gerina šaknų sistemą,
  • Magnis – būtinas chlorofilui, be jo lapai gelsta.

2.4. Dirvos problemos

2.4.1. Prasta aeracija

  • Susiklijuoja, susitraško – šaknys dussta.
  • Plunksnos pagelsta, išdžiūsta nepabudusios.
REKOMENDUOJAME:  Kokie augalai mėgsta pelenų šėrimą: paprastos trąšos, turinčios puikų poveikį

2.4.2. Per daug rūgštūs ar baziniai dirvožemiai

  • Pakeičia maistinių medžiagų prieinamumą.
  • Rūgštinė dirva riboja kalcio, magnio, kalio įsisavinimą.
  • Bazinė – nepalankesnė daugeliui daržovių.

2.5. Ligos ir kenkėjai

2.5.1. Grybinės ligos

  • Fusariozė: vidinė svogūnų pulpa patamsėja, lapai gelsta.
  • Bakterinės rotos: gelsvi, šlapi pažeidimai apatinėje dalyje.
  • Tinklinė dėmėtligė: gelsvos dėmelės, suaugę lapai aptraukia tinkline struktūra.

2.5.2. Kenkėjai

  • Dirviniai kirmėlės (Wireworms), svogūnų gegūnės: pažeidžia šaknų/galvutės struktūrą. Plunksnos gelsta.

2.6. Oro sąlygos

  • šalnos,
  • stiprūs karščiai,
  • staigūs temperatūros svyravimai.

Tai stresiniai veiksniai, kurie neigiamai veikia augalų imunines sistemas ir gali lemti gelsvas plunksnas.


3. Išsamaus priežasčių analizė su pavyzdžiais

3.1. Fusariozė

  • Prasideda nuo šaknų – augalas vysta, plunksnos gelsta,
  • Gali pavirsti pusiau minkštais, viduje rusvais svogūnais.

Atpažinimas:

  • Apatinėje dalyje gelsvos, paskui rudo drėgno metimo,
  • įtirpsta stiebas.

Prevencija:

  • Sėjamos sveikos sėklos,
  • Naudoti rotaciją,
  • Pagerinti drenažą,
  • Purkšti fungicidais (jei reikia).

3.2. Bakterinė rūda

  • Plunksnos gelsvos, šlapios, kartais kvapios.

Kaip atpažinti:

  • Marga ar pūslėta žala.

Kaip kovoti:

  • Nenaudoti infekuoto derliaus kaip sėklų,
  • Naudoti bakteriocidus.

3.3. Netinkamas tręšimas

  • Jei daug azoto: plunksnos didelės, bet silpnos – gelsta.

Pagalba:

  • Naudoti lėtesnį azoto būdą,
  • Tręšti prieš auginant.

3.4. Dirvos problemos

  • Prasta struktūra, rūgštus pH – kalcio trūksta – lapai pagelsta tarp gyslų.

Sprendimai:

  • Dirvos bandymas,
  • Kalkinimas,
  • Kompostas.

3.5. Perlaistymas

  • Drėgmės perteklius – lapuos puvimas,
  • dėl infekcijų.

4. Prevencinės priemonės – kaip išlaikyti žalias plunksnas ir gausų derlių

4.1. Dirvos paruošimas prieš sodinimą

  • Šviesinti dirvą, pašalinti piktžoles,
  • Pagerinti drėgmės balansą su kompostu, priedais,
  • Tikrinti pH – jis turi būti ~6,0–7,0,
  • Prieš sodinimą tręšti fosforu, kaliu.

4.2. Reguliarus laistymas

  • Sausros metu laistyti kas 3–5 dienas,
  • Per gausiai – naudoti purenimą, išvengti refleksų susidarymo.

4.3. Subalansuotas tręšimas

  • Naudoti lėtai tirpdžius azoto šaltinius,
  • Tręšti kalio trąšomis,
  • Taikyti microelementus: magnis, kalcis, cinkas.

4.4. Dirvos draugystės ir rotacija

  • Idėti ankstenes ankstesnio derliaus piktžoles,
  • Rota: bulvės, kopūstai, poras, morkas maišyti.

4.5. Plėtinių ligų prevencija

  • Sėti tik patikimas sėklas,
  • Naudoti sterilizuotus sėjamąsias valtis,
  • Laikyti atstumus – oro cirkuliacija,
  • Jog nutęsta profilaktinė purškimas fungicidais ar baktericidais.
REKOMENDUOJAME:  Milžiniško skonio ir dydžio braškės: kaip vasarą tręšti, kad derlius pranoktų lūkesčius

4.6. Kovos su kenkėjais būdai

  • Reguliari apžiūra – ieškoti požymių,
  • Naudoti nematodus (pvz., kenkėjų ribojimui),
  • Jei reikia – naudoti biologinius / cheminius insekticidus.

4.7. Oro ir mikroklimato kontrolė

  • Šiltnamiuose vėdinimas, nukaterinės pritvaros,
  • Lauke – dirbtinis pavėsis, mulčiavimas.

4.8. Laikymo sąlygos

  • Derlius turi būti sausas,
  • 1–2 savaites laikyti vėsioje, sausoje aplinkoje,
  • Stebėti – steigti supuvusius galus.

5. Praktiniai patarimai žingsnis po žingsnio

  1. Dirvos tyrimas – prieš kiekvieną sezoną,
  2. Sėjybos laikotarpio planavimas – parinkti rungą ir lietingą/vėjuotą orą,
  3. **Sėjimas – optimaliu gyliu, tankumas ~10–15 cm,
  4. **Laistymas – tęstinis, atsižvelgiant į orų prognozes,
  5. Šiltnamo ar lysvių stebėjimas – oro, drėgmės kontrolė,
  6. **Suvartojimo planavimas – kai plunksnos ~50 % pagelsta, renkam derlių.

6. Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Kodėl pageltusios plunksnos tampa gelsvos, bet vidus – sveikas?

Tai natūrali seno lapo senėjimo reakcija. Jei tik keletas plunksnų – tai normalu.

Ar pageltusios plunksnos turi įtakos kaupiniui?

Ne, bet jei plunksnos gelsta dėl infekcijos – galvutės gali būti pažeistos.

Kiek laiko nuo plunksnų pageltonimo iki skynimo?

Kai ~50 % plunksnų pagelsta ir nustoja augti – skinti galima. Priklauso nuo veislės – 7–14 d.


7. Išvados ir rekomendacijos

Pageltusių svogūnų plunksnų problema dažnai kyla dėl kelių ryškiausių priežasčių:

  • Netinkamas laistymas,
  • Trūkstami arba pertekliniai maisto medžiagų,
  • Grybinės ligos ar bakterijos,
  • Dirvos struktūros trūkumai,
  • Kenkėjai ir nepalankios sąlygos.

Prevencinės priemonės – tai:

  • Reguliari priežiūra,
  • Planuota tręšimo schema,
  • Racionalus laistymas,
  • Dirvos draugiškumo gerinimas,
  • Ligos ir kenkėjų prevencija.

Svogūnai yra ne tik naudingas, bet ir atsparus daržovių augalas – jeigu suteikiate tinkamas sąlygas, derlius bus gausus ir kokybiškas. Sveikos plunksnos – pagrindas gerai glotnios, tvirtos galvutės!

79

Ar šis receptas Jums patiko?

Spustelėkite žvaigždutę, kad įvertintumėte!

Vidutinis įvertinimas 0 / 5. Įvertinimų skaičius: 0

Kol kas nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Patiko? Pasidalink! Ačiū.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *