Silpni lapai ir mažos galvutės? Sužinokite, kaip maitinti česnaką liepą

Sekite mus Facebook'e!

Liepa – lemiamas česnakų etapas, paskutinis derliaus formavimosi etapas. Gūžės aktyviai pildosi, skiltelės įgauna būdingą dydį ir sultingumą, o augalas visas savo jėgas skiria šiam paskutiniam spurtui. Būtent šiuo laikotarpiu tinkamas tręšimas tampa ne tik naudinga žemės ūkio technika, bet ir pagrindiniu veiksniu, lemiančiu gūželių dydį, tankį, jų galiojimo laiką ir skonį. Tačiau liepos mėnesį česnakus reikia tręšti prasmingai ir atsargiai, nes klaidos dabar gali kainuoti ilgai lauktą derlių.

Norint suprasti, kuo ir kaip tręšti česnaką liepą, reikia suprasti, kas tuo metu vyksta su augalu. Pavasarinės trąšos, kuriose gausu azoto, atliko savo užduotį: jos suteikė galingą pradžią, žaliosios masės augimą ir šaknų sistemos vystymąsi. Tačiau artėjant derliaus nuėmimui (kuris žieminiams česnakams paprastai patenka į liepą – rugpjūčio pradžią, o vasariniams – į rugpjūtį – rugsėjį), augalo poreikiai smarkiai pasikeičia. Azoto, kuris skatina lapų augimą, dabar reikia minimaliais kiekiais. Jo perteklius gali išprovokuoti vegetacijos tęsimąsi svogūnėlio nokimo sąskaita, atidėti derliaus nuėmimo laiką, pabloginti galiojimo laiką ir netgi padaryti galvutes puresnes ir vandeningas.

Liepos mėnesio meniu pagrindiniai veikėjai yra kalis ir fosforas. Kalis yra nepakeičiamas elementas šiame etape. Jis atsakingas už maistinių medžiagų nutekėjimą iš lapų į besiformuojančią galvutę, skatina aktyvų cukrų ir sausųjų medžiagų kaupimąsi, o tai tiesiogiai veikia skiltelių dydį, tankį, jų skonį (ypač aštrumą) ir, svarbiausia, česnako galiojimo laiką laikant. Kalis taip pat stiprina ląstelių sieneles, didindamas augalų atsparumą ligoms ir nepalankioms oro sąlygoms.

Fosforas yra antras svarbus veikėjas. Jis būtinas energijos apykaitai ląstelėse, dalyvauja dalijimosi ir augimo procesuose, o tai ypač svarbu formuojantis didelėms, pilnavertėms skiltelėms galvutės viduje. Fosforas skatina šaknų sistemos vystymąsi net ir vėlyvose stadijose, gerina kitų elementų ir vandens įsisavinimą, taip pat pagreitina svogūnėlių brendimą, padeda česnakams pasiruošti derliaus nuėmimui.

Kaip tręšti česnaką liepą

Idealios liepos mėnesio trąšos turėtų būti lengvai virškinamos, subalansuotos fosforo ir kalio kiekiu, su minimaliu azoto kiekiu arba jo visai neturint. Pažvelkime į efektyviausias ir prieinamiausias galimybes:

• Kalio monofosfatas (KH2PO4): pelnytai laikomas viena geriausių česnakų trąšų svogūnėlių dauginimosi laikotarpiu. Pagrindiniai jo privalumai – didelė fosforo (50–52 %) ir kalio (33–34 %) koncentracija lengvai tirpioje formoje, visiškas azoto, chloro ir kitų balastinių medžiagų nebuvimas. Augalas jį greitai pasisavina tiek per šaknis, tiek per lapus. Tirpalas ruošiamas 10–15 gramų trąšų 10 litrų vandens. Šio kiekio paprastai pakanka 1 kvadratiniam metrui česnakų lysvės palaistyti. Kalio monofosfatas gali būti naudojamas tiek šaknų drėkinimui, tiek lapų tręšimui (purškiant ant lapų silpnesne koncentracija – 5–7 g 10 litrų vandens). Toks purškimas ypač veiksmingas vėsiu oru arba kai yra kalio trūkumo požymių.
• Superfosfatas + kalio sulfatas: klasikinis derinys, atlaikęs laiko išbandymą. Superfosfatas (vienkartis arba dvigubas) suteikia fosforo, o kalio sulfatas – kalio be chloro, kurio česnakai nemėgsta. Tręšimui 10 litrų vandens imama apie 20–30 gramų superfosfato (arba 10–15 gramų dvigubo superfosfato) ir 15–20 gramų kalio sulfato. Svarbu atsiminti, kad superfosfatas blogai tirpsta vandenyje, todėl geriau pirmiausia užpilti nedideliu kiekiu karšto vandens ir leisti kelias valandas (ar net parą) pastovėti, retkarčiais pamaišant, o tada perkošti ir į bendrą vandens tūrį įpilti kalio sulfato. Gautas tirpalas naudojamas lysvėms laistyti.
• Medžio pelenai: natūrali, prieinama ir labai vertinga trąša, kurioje gausu kalio, fosforo, kalcio ir mikroelementų. Pelenai yra puiki alternatyva mineralinėms trąšoms, ypač ekologiniams ūkininkams. Kalis pelenuose yra lengvai prieinamos formos. Skystam tręšimui stiklinė persijotų medžio pelenų (apie 100–150 gramų) užpilama kibiru karšto vandens, paliekama 2–3 dienas, retkarčiais pamaišant. Tada užpilas atsargiai nukošiamas, stengiantis nesujudinti nuosėdų, ir praskiedžiamas vandeniu santykiu maždaug 1:1 (arba naudojamas neskiestas, jei dirvožemis labai prastas). Gautas tirpalas palaistomas po česnako šaknimi. Taip pat galite tiesiog pabarstyti stiklinę pelenų 1 kv. m lysvės ir labai atsargiai įkasti į viršutinį dirvožemio sluoksnį, po to palaistyti. Atminkite: pelenai deoksiduoja dirvožemį, o tai paprastai naudinga, tačiau verta atsižvelgti į pradinį rūgštingumą.

• Specializuoti kompleksai: sodo centrai siūlo trąšas su užrašais „Ruduo“, „Svogūnams ir česnakams“, „Fosforas-kalis“. Renkantis atidžiai išstudijuokite sudėtį: NPK (azoto-fosforo-kalio) santykis turėtų būti maždaug 0:20:30, 5:15:35 arba panašus, kur fosforo ir kalio kiekis yra žymiai didesnis nei azoto, o pastarojo arba visai nėra, arba jo yra minimaliai. Griežtai laikykitės ant pakuotės nurodytų dozavimo ir naudojimo instrukcijų.

Kaip tinkamai tręšti česnaką

Trąšų pasirinkimas yra tik pusė darbo. Ne mažiau svarbus yra ir jų naudojimo būdas bei sąlygos.

Bet koks šaknų tręšimas veiksmingas tik drėgnoje dirvoje. Niekada netręškite sausos dirvos! Tai gali nudeginti šaknis ir bus nenaudinga, nes maistinės medžiagos neištirps ir nebus absorbuojamos. Būtinai gerai palaistykite lysvę 1–2 dienas prieš tręšimą, jei nebuvo lietaus. Arba planuokite tręšti kitą dieną po stipraus lietaus.

Trąšų tirpalas beriamas tiesiai ant šaknų zonos. Geriausia laistyti dirvą aplink augalus, stengiantis, kad jos nepatektų ant lapų pagrindo ir svogūnėlio kaklelio , kad išvengtumėte galimų nudegimų ar puvinio. Palaistius trąšų tirpalu, jei dirvožemis nėra pakankamai prisotintas, lysvę galima užpilti švariu vandeniu, kad iš antžeminės dalies būtų nuplautos likusios druskos ir kad maistinės medžiagos geriau įsiskverbtų į gelmes.

Lapų maitinimas yra puikus šaknų šėrimo papildymas arba skubi priemonė, kai atsiranda kalio trūkumo požymių (lapų galiukų pageltimas, rudavimas ir džiūvimas, pradedant nuo seniausių). Purškimo tirpalas gaminamas 2-3 kartus mažiau koncentruotas nei šaknų laistymui (pavyzdžiui, 5-7 g kalio monofosfato 10 litrų vandens). Augalus purkškite anksti ryte arba vakare sausu, ramiu oru, stengdamiesi sudrėkinti lapus iš abiejų pusių. Maistinės medžiagos greitai įsigeria per lapo lapą ir pradeda veikti. Šis metodas ypač efektyvus vėsiu oru, kai sumažėja šaknų aktyvumas.

Atminkite skirtumą tarp žieminio ir vasarinio česnako. Žieminis česnakas sunoksta anksčiau, todėl jo maitinimas liepą yra paskutinis akordas prieš derliaus nuėmimą . Pavasarinių česnakų svogūnėlių sodinimas liepą tik įgauna pagreitį, todėl maitinimas gali būti šiek tiek aktualesnis, ypač vėsią vasarą. Karštu ir sausu oru trąšų koncentraciją tirpale galima šiek tiek sumažinti (10–15 %), o vėsiu ir lietingu oru laikytis standartinių dozių.

Principas „nekenk“ čia aktualesnis nei bet kada anksčiau. Geriau šiek tiek numalšinti česnaką, nei permaitinti. Mineralinių druskų perteklius slopina augalą, pablogina svogūnėlių skonį ir sumažina jų laikymo galimybes. Griežtai laikykitės rekomenduojamų dozių. Jei naudojate pelenus, atminkite, kad jie veikia švelniau ir ilgiau išsilaiko.

Geriausias patarėjas yra pats česnakas. Jei lapai sveiki, žali, be pageltimo ar džiūvimo požymių ant galiukų, ūgliai (ūglių veislėse) pradėjo tiesėti – augalas vystosi normaliai. Jei pastebimi badavimo simptomai (ypač kalio trūkumas – apatinių lapų kraštinis nudegimas), galite atlikti neplanuotą lapų maitinimą kalio trąšomis.

Klaidos tręšiant česnaką

• Mėšlas, kraikas, karbamidas, amonio nitratas – visa tai griežtai draudžiama liepą. Azotas skatina viršūnėlių augimą svogūnėlio sąskaita, atitolina nokimą, pablogina galiojimo laiką ir skonį.
• Kalio druska, kalio chloridas. Česnakai jautrūs chlorui, o tai gali neigiamai paveikti galvučių kokybę. Rinkitės kalio formas be chloro: kalio sulfatą, kalio monofosfatą, medienos pelenus.
• Niekada liepos mėnesį česnakams nenaudokite šviežio mėšlo ar nesubrendusio komposto. Tai yra azoto pertekliaus šaltinis ir potenciali ligų bei kenkėjų veisimosi vieta.

Liepos mėnesio česnakų tręšimas – tai ne tik trąšų naudojimas, bet ir paskutinio jų vystymosi etapo tikslinimas. Laiku ir teisingai šeriami augalai visas savo pastangas nukreips į didelių, tankių, aromatingų ir ilgai laikomų gūželių formavimąsi.