Paprikos augs kaip mielės: kuo juos maitinti

Sekite mus Facebook'e!

Paprika yra gana populiarus pasėlis Lietuvos soduose. Deja, ne visi vasaros gyventojai gauna gausų derlių iš savo krūmų. Ir visa tai todėl, kad jie nežino, kaip maitinti paprikas.

Kuo šerti paprikas, kad jos augtų?

Pirmą kartą persodinant paprikas į atvirą žemę (ir kurį laiką po to), labai svarbu užtikrinti, kad augalas būtų suformavęs gerą žaliąją masę – be jos vaisiai nesudygs. Tam galite naudoti natūralias priemones.

Štai keletas geriausių:

• dilgėlių užpilas – jį reikia skinti, kol sėklos dar nesunokusios. Pakaks kilogramo. Tada reikia užpilti 8 litrais vandens ir palikti kelias dienas prisitraukti. Paruoštą koncentratą reikia praskiesti vandeniu ir palaistyti pipirais po šaknimi;
• Mielių pagrindu pagamintos trąšos – kad paprikos augtų kaip mielės, jas reikia jomis tręšti. Tokiu būdu galite padidinti augalo imunitetą ir apsaugoti jį nuo grybelinių ligų. Į 3 litrus vandens įpilkite 100 gramų mielių ir 125 gramus cukraus. Tada palikite kelias dienas fermentacijai, o tada 20 mililitrų tirpalo praskieskite litru vandens.

Taip pat paprikų augimo pradžioje labai svarbu pasirūpinti azotu: jis atsakingas už aktyvų žaliosios masės augimą ir stipraus stiebo formavimąsi. Šiame augalo augimo etape galite jį maitinti amonio nitratu, karbamidu arba silpnu vištienos išmatų užpilu. Tačiau su pastaruoju reikia būti labai atsargiems, nes kitaip kyla pavojus nudeginti šaknis.

Kuo maitinti paprikas liepą?

Tačiau liepą, kai paprika pradeda formuoti vaisius, azoto trąšų reikėtų sumažinti. Vietoj to krūmui reikia daugiau kalio ir fosforo, o jų galima gauti tiek iš mineralinių, tiek iš organinių trąšų.

Štai keletas variantų, kurie padės jums gauti daugiausiai kiaušidžių ant krūmo:

• duonos raugas – įdėkite ruginę duoną, jei įmanoma, džiovintą, į stiklinį arba plastikinį indą ir užpilkite šiltu vandeniu. Tada uždenkite marle arba audiniu ir palikite šiltoje vietoje kelioms dienoms, kol atsiras rūgštus kvapas. Vieną stiklinę raugo reikia atskiesti dešimčia litrų vandens, o tada papriką laistyti po šaknimi kas savaitę iki mėnesio pabaigos;
• devyniratukų tirpalas – jame yra ne tik azoto, bet ir daug kitų pipirams naudingų elementų, todėl jį galima naudoti liepą. Vienam litrui devyniratukų tirpalo įpilkite 10 litrų vandens, kad nesudegtų pipirų šaknys;
• Pelenai yra galingas kalcio, kalio ir kitų mikroelementų šaltinis. Galite įberti 100 gramų pelenų į kibirą vandens arba pabarstyti sausų pelenų po krūmu ir tiesiog užpilti vandeniu.

Iš mineralinių trąšų ypač naudinga bus superfosfatas (30 gramų vienam kibirui vandens) arba kalio sulfatas (20 gramų vienam kibirui).

Kaip maitinti paprikas rugpjūtį, kad jos ilgiau duotų vaisių?

Rugpjūtį dirvožemis pamažu išeikvojamas, o pipirai pradeda silpnėti, formuodami mažiau kiaušidžių. Tačiau savalaikis ir sėkmingas šėrimas padės ištaisyti situaciją. Augalui vis dar reikia fosforo ir kalio, tačiau jam taip pat reikia kitų mikroelementų – ypač magnio, cinko ir boro.

Labai svarbu įterpti kalcio – be jo net ir jau pasirodžiusius vaisius gali pradėti erzinti viršūninis puvinys, ir nespėsite jų nuimti. Rugpjūtį rekomenduojama organines trąšas kaitalioti su mineraliniais papildais.

Svarbu! Jei auginate paprikas šiltnamyje, įsitikinkite, kad trąšose nėra chloro: jis labai lėtai išplaunamas iš dirvožemio, o ateityje tik pakenks sodiniams.

Tręšti reikia kas 7–10 dienų, geriausia vakare, kad nenudegtų lapai ir šaknys. Paprikas galima maitinti kalcio nitrato arba kalcio chelato tirpalu. Žolelių užpilai ir paukščių išmatos laikomos labai veiksmingomis organinėmis trąšomis.

Pagrindinės klaidos maitinant

Neatsargus paprikų tręšimas gali būti toks pat žalingas, kaip ir bandymas jų visiškai atsisakyti. Jei tręšite neatsargiai, augalas gali greitai pražūti.

Štai keletas dažnų klaidų , kurias kartais daro net patyrę sodininkai:

• per ankstyvas maitinimas – sodinukai neturėtų būti šeriami, kol neatsiras 2 tikri lapai – kitaip galite sudeginti šaknis;
• azoto perteklius – net birželį su juo reikėtų elgtis atsargiai, nes trąšos gali sukelti per didelį lapų augimą, kenkiant šaknims ir vaisiams;
• naudojant koncentruotus tirpalus – jei trąšos nebus skiedžiamos pagal instrukcijas, jos sudegins šaknis;
• laistymo trūkumas tarp šėrimų – sausas dirvožemis taip pat padidina šaknų nudegimo riziką;
• ignoruojant pipirų būklę – jei po tręšimo pastebite geltonus lapus ar silpnus stiebus, trąšas reikia pakoreguoti;
• Mineralinės ir organinės trąšos nėra vienodos – negalima naudoti vien mineralinių ar vien organinių trąšų – tai neduos norimo rezultato.