Kodėl jūsų šuo nustojo miegoti su jumis: tai ne tik užgaida

Sekite mus Facebook'e!

Jau guli lovoje, įpratęs pasitraukti į šalį, kad atsirastų vietos keturkojui draugui. Bet šuo neateina. Nešoka, neglosto, nepristoja prie kojų, kaip tai darydavo vakarais daugelį mėnesių. Pirmą kartą tai atrodo kaip sutapimas. Antrą kartą tai kelia klausimų. O trečią naktį pradedi nerimauti: kažkas pasikeitė. Kažkas negerai.

Pasikeitę miego įpročiai šalia šeimininko gali būti vienas pirmųjų ženklų, kad šuniui vyksta kažkas svarbaus. Tačiau tai ne visada yra priežastis panikuoti. Kartais tai yra užuojautos, ribų permąstymo priežastis. O kartais tai yra priežastis apsilankyti pas veterinarą.

Ar galima miegoti atskirai, ar ne?

Pirmiausia, būkime atviri: ne visi šunys mėgsta miegoti su žmonėmis, net jei anksčiau turėjo šį įprotį. Šuns elgesys formuojasi veikiant daugeliui veiksnių: fiziologinių, emocinių, elgesio, socialinių. O tai, kas kadaise buvo patogi aplinka, gali tapti diskomforto šaltiniu. Svarbiausia suprasti, kas tiksliai pasikeitė.

Kodėl šuo nenori miegoti su šeimininku

1. Skausmas: nematoma priežastis, kurios negalima ignoruoti

Artritas, osteochondrozė, displazija, skrandžio ar stuburo problemos – visa tai gali sukelti diskomfortą bandant atsigulti šalia šeimininko, ypač jei guolis aukštas, minkštas ar nestabilus. Gyvūnas mieliau gulės apačioje, ant kieto paviršiaus, tokioje padėtyje, kuri sumažintų apkrovą.

Jei jūsų šuo anksčiau su malonumu šokinėjo prie jūsų, bet dabar guli susisukęs ant grindų, miegodamas nejuda ir krūpteli palietus, kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Tai gali būti skausmo sindromas, kurį sunku pastebėti be profesionalios apžiūros.

2. Senatvė reikalauja poilsio

Šunims senstant, jų poreikiai keičiasi, kaip ir žmonių. Raumenys praranda elastingumą, sąnariai – judrumą, o reakcijos – greitį. Senstančiam šuniui gali būti vis sunkiau įšokti ant lovos, o pati artimo kontakto su neramiai besijaudinančiu, nervingu žmogumi mintis gali sukelti dirglumą ar nerimą.

Vyresni šunys dažnai ieško nuošalių, ramių kampelių. Kur nėra šviesos, judėjimo, skersvėjų. Kur jie galėtų susisukti ir pailsėti – iš tikrųjų. Atsisakymas miegoti kartu tokiais atvejais nėra įžeidimas, o natūralaus fiziologinio pokyčio požymis.

3. Temperatūros diskomfortas

Normali šuns kūno temperatūra yra nuo 37,5 iki 39,5 °C. Kai kurių veislių, turinčių storą pavilnę (malamutų, špicų, haskių), termoreguliacija veikia ypač intensyviai ir šeimininko kūno šiluma, ypač po antklode, paverčia guolį tikra „garine pirtimi“.

Jei jūsų šuo vasarą palieka jūsų guolį, bet grįžta žiemą, problema greičiausiai yra ne jūs, o temperatūra. Gyvūnai neturi jokio būdo pasakyti: „Man karšta“ – jie tiesiog pasirenka grindis, plyteles arba vėsų koridorių.

4. Miego psichologija: šunų nerimas

Šunys yra subtilūs psichologai. Bet koks namų aplinkos pasikeitimas gali juos išvesti iš pusiausvyros: persikraustymas, kūdikio atsiradimas, naujas partneris, remontas, šeimininko nebuvimas dienos metu, nepažįstami kvapai, net jūsų pačių stresas. Visa tai gali sukelti emocinį sukrėtimą, ir tokiais momentais daugelis šunų siekia izoliacijos.

Vieni užsisklendžia, kiti siekia kontroliuoti erdvę. Vieni tampa įkyrūs, o treti, priešingai, užsisklendžia savyje. Ir tada šuo pradeda miegoti atskirai: ne todėl, kad nori, o todėl, kad negali atsipalaiduoti šalia jūsų.

5. Savininkas kaip kliūtis

Kita, labai paprasta priežastis – nepatogus lovos draugas. Jūs vartotės ir vartotės, kalbate miegodami, liečiate letenas ar uodegą, nusimetate antklodę. Tačiau šuo, kitaip nei jūs, negali skųstis, bet gali atsikelti ir išeiti.

Tai ypač pasakytina apie nerimastingus ar jautrius gyvūnus. Arba apie tuos, kurie miega „sargybos režimu“ ir reaguoja į kiekvieną šnaresį. Tokiems šunims tiesiog fiziologiškai neįmanoma pilnai išsimiegoti šalia aktyvaus žmogaus.

6. Teisė į asmeninę erdvę

Kai kurie šunys yra natūraliai savarankiškesni. Tai nepadaro jų mažiau ištikimų. Tačiau, kaip ir žmonėms, jiems reikia erdvės, kurioje jie galėtų pabūti vieni. Ypač nuovargio, emocinio perkrovos ar pokyčių akimirkomis.

Vieta, kurioje šuo jaučiasi saugiai, kontroliuoja erdvę ir jaučia vidinę ramybę, jam tampa tikra atrama. Kai jis turi galimybę pasirinkti, kur ilsėtis – ant lovos, šalia jūsų ar nuošaliame kampelyje – tai stiprina pasitikėjimą labiau nei bet kokie bandymai pratinti jį prie priverstinio artumo.

7. Šuo miega su žmogumi, kuris jį supranta.

Kartais šuo mieliau miega su kitu šeimos nariu arba net eina į savo namus. Tai nėra tiesiogiai susiję su meile ar prisirišimu. Greičiau tai susiję su elgesio adaptacija: kas ramesnis, kas turi skanesnį skanėstą, kas vėliau atsigula, kas mažiau vartosi ir vartosi.

Šunys gyvena pagal signalų ir ritualų sistemą. Jie prisimena: kur buvo patogu, saugu, kur skaniai kvepėjo. Todėl su miegu susijęs elgesys vadovaujasi streso mažinimo ir komforto didinimo principu.

8. Pasitikėjimo praradimas

Jei šuo pradėjo vengti ne tik miego, bet ir kitų kontaktų – pasitraukia, kai prie jo prieinama, nereaguoja, nerodo susidomėjimo meile – tai jau yra pavojaus signalas. Tikėtinos priežastys:

• šauksmas ar grubus elgesys;
• bausmė, susijusi su lova;
• fizinis diskomfortas dėl sąveikos;
• ilgalaikis bendravimo ir šilumos trūkumas.

Šiuo atveju verta pagalvoti ne tik apie miegojimo vietą, bet ir apie santykių kokybę. O intymumo atkūrimas prasidės ne nuo lovos, o nuo pasitikėjimo.

Kaip padėti savo šuniui pasirinkti ir likti arti, jei jis nori

Šuo turėtų turėti savo vietą. Ne „guolį kažkur“, o patogią, apsaugotą ir patrauklią poilsio vietą. Atsižvelgiant į amžių, kūno tipą, jautrumą triukšmui ir temperatūrai.

Gera vieta miegoti:

• ne skersvėjyje, bet ir ne šalia radiatoriaus;
• su tankiu ortopediniu pamušalu;
• be nereikalingos šviesos ir garso;
• su prieiga, kuri nereikalauja šokinėjimo ar pastangų.

Pridėkite mėgstamą žaislą, pažįstamos antklodės kvapą, skanėstą prieš miegą – ir ši vieta taps ramybės teritorija, kur šuo sugrįš savo noru.

Niekada neverskite šuns miegoti šalia jūsų.

Bandymas įstumti šunį į lovą, prispausti, laikyti ar uždaryti duris gali tik sustiprinti jo norą išeiti. Priverstinis kontaktas griauna pasitikėjimą. Verčiau švelniai pakvieskite jį žodžiu, gestu, ritualu.

Jei šuo ateina pas jus naktį, pasiūlykite jam vietą, neveskite jo šalin. Jei jis netinka, neįsižeiskite. Jo pasirinkimas nėra prieš jus…

Kada nerimas yra pagrįstas?

Kreipkitės į veterinarijos gydytoją, jei:

• šuo staiga ir nepaaiškinamai pakeitė savo miego įpročius;
• letargija, nenoras žaisti, prastas apetitas;
• augintinis dažnai atsidūsta, eina į šešėlius, slepiasi;
• Pastebimi eisenos, laikysenos ir kailio pokyčiai.

Elgesio požymiai gali būti pirmasis ligos simptomas – ir kuo greičiau pastebėsite pokyčius, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti.

Meilė nematuojama atstumu iki pagalvės

Šunims nerūpi, ar dalijatės su jais savo lova. Jiems rūpi turėti žmogų, kuriuo jie gali pasitikėti. Miegojimas kartu nėra prievolė ar meilės ženklas. Jei suteikiate savo šuniui pasirinkimą miegoti šalia jūsų, ant grindų ar kitame kambaryje, gerbiate jo ribas, ir tai yra tikras intymumas. O jei vieną naktį pabundate ir pajuntate, kaip jo nosis liečia jūsų ranką, jis grįžo. Nes tai buvo jo, o ne jūsų sprendimas.