Skip to content
Sekite mus Facebook'e!
Geltoni lapai – pirmas signalas, bet ne verdiktas
Kai pomidorų lapai pradeda gelsti, daugelis daržininkų sunerimsta – gal augalas serga, gal derlius žlugo? Tačiau geltonėjimas nėra galutinis nuosprendis. Tai tik ženklas, kad kažkas vyksta – augalas reaguoja į aplinką, sąlygas ar priežiūros klaidas. Svarbiausia – laiku atpažinti, kas sukelia pokyčius, ir imtis tinkamų priemonių.
Pomidorų lapai gelsta dėl įvairių priežasčių: nuo natūralaus senėjimo iki rimtų ligų ar mitybos disbalanso. Išsiaiškinti tikslią priežastį gali padėti stebėjimas, patirtis ir šiek tiek žinių apie augalų fiziologiją.
Natūralus senėjimas – neišvengiama žingsnis
Pirmiausia reikėtų atmesti natūralų reiškinį – senėjimą. Apatiniai, seniausi lapai, ypač esant dideliam augimui ir ankstyvam vaisių formavimuisi, gali pradėti gelsti ir nunykti. Tai nėra pavojinga – augalas taip nukreipia savo energiją į vaisius. Tokius lapus galima švelniai pašalinti, kad augalas neprarastų jėgų jiems išlaikyti.
Svarbu, kad geltonėjimas neplistų aukštyn ar neapimtų viso augalo. Jei gelsta tik keletas seniausių lapų, panikos nereikia – tai natūralus procesas.
Mitybos trūkumas – dažna, bet pataisoma klaida
Viena dažniausių priežasčių, kodėl pomidorų lapai pradeda gelsti, yra netinkama mityba. Pomidorai – reiklus augalas, kuriam augimo ir vaisių mezgimo laikotarpiu reikia daugybės elementų.
Jei augalui trūksta azoto, pirmiausia pagelsta apatiniai lapai. Jie praranda ryškiai žalią spalvą, ima džiūti nuo kraštų. Azoto trūkumas stabdo augimą, o augalas atrodo silpnas ir skurdus. Tokiu atveju padeda laistymas trąšomis, kuriose yra greitai įsisavinamo azoto – karbamido tirpalas, amonio salietra arba organinės priemonės, kaip žolės raugas ar kompostinė arbata.
Magnio trūkumas pasireiškia netipiniu būdu: lapų gyslos lieka žalios, o tarp jų audiniai pagelsta. Tai vadinama chlorozė. Labai dažnai pasitaiko šiltnamiuose, kur intensyvus laistymas išplauna mikroelementus. Purškimas magnio sulfatu arba laistymas specialiomis trąšomis atkuria pusiausvyrą per kelias dienas.
Jei geltonėja ir deformuojasi jauni lapai, gali trūkti geležies ar cinko. Tokiu atveju būtina naudoti mikroelementų kompleksą purškimui ant lapų.
Laistymas – per daug ar per mažai
Perlaistymas – dažnas geltonėjimo kaltininkas. Kai šaknys nuolat šlapios, joms ima trūkti deguonies, todėl jos nebegali pasisavinti maisto medžiagų. Augalas iš esmės badauja ir ima gelsti. Toks geltonėjimas plinta greitai, apima apatinius ir vidurinius lapus, gali atsirasti puvimo požymių. Dirva turi būti drėgna, bet ne šlapia – būtina užtikrinti gerą drenažą ir nelaistyti dažniau nei reikia.
Tuo tarpu per mažas laistymas sukelia geltonėjimą kartu su lapų vystymusi ir džiūvimu. Augalas pirmiausia geltonina senesnius lapus, kad sumažintų vandens garavimą. Laistymas turėtų būti retas, bet gausus – geriausiai rytais ar vėlai vakare.
Šaknų pažeidimai – nematoma grėsmė
Pomidorų šaknys jautrios. Persodinimo metu ar intensyviai ravint, pažeistos šaknys negali aprūpinti viso augalo vandeniu ir maisto medžiagomis. To pasekmė – geltonėjantys lapai, sulėtėjęs augimas ir blogas žydėjimas. Tokiems augalams reikia laiko atsistatyti. Padeda lengvas tręšimas huminėmis medžiagomis, mulčiavimas ir laistymas šaknų stimuliatoriais.
Ligos – kai geltonėjimas tampa pavojingas
Kai geltonėjimas pasireiškia nelygiai, plinta žaibiškai ar lydi kiti simptomai (tamsios dėmės, puvimas, dėmių susiliejimas), galima įtarti ligas.
Fitoftorozė – viena baisiausių pomidorų ligų. Nors pirmieji požymiai paprastai pasireiškia vaisiuose ir stiebuose, kartais gali prasidėti nuo lapų, kurie geltonėja netolygiai, vėliau atsiranda rusvų dėmių. Tokiu atveju būtinas greitas veikimas: užkrėsti lapai pašalinami, augalas purškiamas vario arba strobilurino pagrindo fungicidais. Liaudiškai padeda pieno ir jodo mišinys, česnako arba svogūnų lukštų nuoviras.
Fuzariozė – grybinė liga, kuri dažnai prasideda nuo vienos augalo pusės. Lapai gelsta, vysta, o šaknis gali būti be aiškių pažeidimų. Liga dažnai pasitaiko esant dideliam karščiui ir perlaistymui. Užkrėstus augalus geriausia pašalinti, nes gydyti sunku.
Virusinės ligos taip pat gali sukelti lapų geltonėjimą. Skiriamasis požymis – neįprasti raštai, lapų deformacijos, „marmurinis“ lapų paviršius. Gydymo nėra – tokius augalus reikia sunaikinti, o dirvą ir įrankius dezinfekuoti.
Kenkėjai – paslėpti lapų priešai
Kartais geltonėjimą sukelia mažieji kenkėjai – amarai, voratinklinės erkės, baltasparniai. Jie siurbia sultis iš lapų, todėl audiniai praranda chlorofilą ir gelsta. Be to, šie vabzdžiai perneša virusus, tad jų kontrolė būtina.
Amarų ir baltasparnių galima atsikratyti purškiant augalus stipria muilo ar pelenų ištrauka, o sunkesniais atvejais – ekologiškais insekticidais, pvz., neem aliejumi.
Prevencija – raktas į sveikus lapus
Kad pomidorų lapai neželtų, svarbiausia yra subalansuota priežiūra. Keli svarbūs principai:
- Tinkamas genėjimas – nuolat šalinami seni, sergantys ar per daug sužėlę lapai.
- Reguliarus, bet ne per dažnas laistymas.
- Tręšimas ne tik azotu, bet ir kalciu, kaliu, magniu bei mikroelementais.
- Mulčiavimas – padeda išlaikyti tolygią drėgmę ir apsaugoti šaknis nuo perkaitimo.
- Vėdinimas šiltnamyje – būtinas oro judėjimui ir ligų prevencijai.
Gelstantys lapai – vertingas patarėjas
Pomidorų lapų spalva – tai savotiška kalba, kuria augalas bando mums pasakyti, ko jam trūksta. Užuot išsigandus pirmųjų geltonų lapelių, verta juos atidžiai įvertinti: kada jie atsirado, kokie jie, kurioje augalo dalyje.
Kai žinai, ko ieškoti, gelstantys lapai tampa ne grėsme, o įrankiu – proga reaguoti, koreguoti ir padėti augalui išsaugoti gyvybingumą. Derlius vis dar tavo rankose – tereikia šiek tiek žinių, atidumo ir tinkamų veiksmų. Ir tada geltoni lapai bus tik laikinas epizodas kelyje į sunokusius, sultingus ir saldžius pomidorus.
