Skip to content
Sekite mus Facebook'e!
Lietuvių virtuvėje žirniai nuo seno užėmė ypatingą vietą. Tai vienas seniausių mūsų krašte vartotų ankštinių augalų, o jų nauda sveikatai ir sotumas buvo vertinami ištisas kartas. Žirniai buvo vartojami ne tik kaip pagrindinis patiekalas pasninko metu, bet ir kaip neatsiejama šventinių valgių dalis. Ir šiandien, kai daugelis grįžta prie šaknų ir ieško natūralaus, paprasto, bet tikrai gardaus maisto, senovinis žirnių virimo receptas tampa tikra kulinarine relikvija.
Šis straipsnis – tai išsamus ir praktiškas gidas, kaip pagal senolių papročius išvirti skanius žirnius taip, kad jie džiugintų ne tik skrandį, bet ir širdį.
Kokius žirnius rinktis?
Pirmasis ir labai svarbus žingsnis – tinkamai pasirinkti žirnius. Senovėje dažniausiai buvo naudojami paprasti geltoni žirniai – jie yra miltingesni, lengvai išverda, o jų skonis puikiai dera su sūriais ar rūkytais priedais. Taip pat buvo vertinami pilkieji žirniai – kiek mažiau žinomi, bet labai aromatingi ir turintys šiek tiek salstelėjusį poskonį. Rinkitės kuo natūralesnius, ekologiškus žirnius – be blizgesio ar apdorojimo, ir svarbiausia – šviežius (t.y. ne per ilgai laikytus).
Žirnių mirkymas – senoviškai, bet labai reikalingas
Senovėje žirnius mirkydavo visą naktį – bent 12 valandų. Tai ne tik pagreitina virimą, bet ir sumažina virškinimo sutrikimų riziką, pašalindama dalį oligosacharidų, kurie sukelia pilvo pūtimą. Mirkymui geriausiai tinka šaltas, švarus vanduo. Vandens turi būti bent 3–4 kartus daugiau nei žirnių, nes jie brinksta ir sugeria didelį kiekį skysčio.
Jei norite dar natūralesnio skonio, senoliai rekomenduodavo į vandenį įberti žiupsnelį sodos – tai sušvelnina žievelę ir sutrumpina virimo laiką. Tačiau jei norite visiškai autentiško skonio – mirkykite be jokių priedų.
Virimo menas – lėtas ir kantrus
Po mirkymo žirniai nupilami, perplaunami ir užpilami šviežiu šaltu vandeniu. Verdama ant silpnos arba vidutinės ugnies, kad išliktų forma, bet iš vidaus būtų purūs ir minkšti. Senovinis žirnių virimo laikas – apie 1,5–2 valandos, o dažnai žirniai buvo paliekami brinkti jau išjungus ugnį, apvyniojus puodą skara ar šiltu rankšluosčiu. Taip sutaupoma malkų ar kuro, o žirniai dar labiau prisigeria šilumos ir skonio.
Druskos senoliai dažniausiai nedėdavo pradžioje – nes manė, kad ji kietina žirnius. Ji buvo dedama tik pačioje pabaigoje, kai žirniai jau beveik išvirti.
Senovinės žirnių skaninimo paslaptys
Tradicinis žirnių patiekalas retai buvo visiškai be priedų. Dažniausiai prie jų būdavo patiekiami arba įmaišomi šie pagardai:
Rūkyta lašinukų spirginta masė
Tai vienas klasikiniausių priedų – smulkiai pjaustyti rūkyti lašiniai ar kumpis kepinami iki auksinės spalvos, kol išsiskiria riebalai, o tada viskas sumaišoma su išvirtais žirniais. Riebalai susigeria į žirnius ir suteikia jiems nepakartojamo skonio.
Kepinti svogūnai
Smulkiai pjaustyti svogūnai kepami ant sviesto ar taukų iki karamelizacijos, o tada sumaišomi su žirniais. Tai švelnesnė, vegetariška alternatyva spirgams.
Kanapių sėklos ar kanapių sviestas
Lietuvos kaimuose ypač vertintas kanapių sėklų priedas – jas sumaldavo ir sumaišydavo su žirniais. Tai suteikia riešutinį poskonį ir papildomą maistinę vertę.
Medaus lašas arba šlakelis obuolių acto
Kai kuriose Aukštaitijos ar Žemaitijos vietose į žirnius buvo dedama šlakelis obuolių acto arba medaus – vos juntamas rūgštumo ar saldumo akcentas, kuris puikiai subalansuoja skonius.
Patiekimo tradicijos – kaip valgė senoliai
Senovėje žirniai buvo patiekiami kaip pagrindinis valgis, dažnai per didžiąsias šventes ar pasninko dienas. Jie valgomi šilti, bet labai dažnai – ir atšalę. Atšalę žirniai tampa dar tirštesni, o jų skonis labiau susigeria. Prie jų dažnai būdavo patiekiama naminė duona, rauginti agurkai ar burokėliai – paprasti, bet puikiai derantys priedai.
Žirniai šiandien – kaip pritaikyti senovinį receptą šiuolaikiniame gyvenime
Net jei gyvenate mieste, o virtuvėje nėra krosnies ar pečiaus, senovinis žirnių receptas puikiai veikia ir šiandien. Galite virti elektriniuose puoduose, naudoti lėto virimo puodą ar net orkaitę (puodą įdėkite į 100 laipsnių orkaitę ir palikite 2 valandoms).
Pagardinkite žirnius šiuolaikiškai – šlakeliu alyvuogių aliejaus, smulkintu česnaku, šviežiomis žolelėmis ar net pertrintu avokadu. Tai atvers naujas skonio patirtis, išlaikant pagarbą senajam pagrindui.
Senovės paprastas, bet gilus skonis, kuris sugrąžina šilumą į virtuvę
Šis žirnių receptas yra daug daugiau nei tik valgis – tai istorija, perduodama iš kartos į kartą. Jis primena apie laikus, kai maistas buvo gaminamas su meile, lėtai ir apgalvotai. Ir nors pasaulis keičiasi, skonis, atsirandantis iš paprastumo ir natūralumo, išlieka amžinas. Tad išbandykite šį senovinį receptą, virkite žirnius su pagarba tradicijai ir mėgaukitės tuo, ką protėviai vadino tikru, sotišku ir sveiku maistu.
