Skip to content
Sekite mus Facebook'e!
Karšti vasaros orai gali būti ne tik malonūs, bet ir pavojingi mūsų sveikatai. Aukšta temperatūra sukelia didelį stresą organizmui, gali sukelti dehidrataciją, perkaitimą, saulės smūgį ir kitus rimtus sveikatos sutrikimus. Ypač jautrios yra vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, lėtinių ligų turintys asmenys ir tie, kurie daug laiko praleidžia lauke. Kaip gi išvengti sveikatos problemų per karščius? Šiame straipsnyje pateikiami išsamūs ir praktiniai patarimai, kurie padės saugiai ir komfortiškai išgyventi karštąjį sezoną.
Dehidratacijos pavojus ir kaip jos išvengti
Per karščius mūsų organizmas praranda daug skysčių prakaituodamas, todėl viena pagrindinių sveikatos problemų – dehidratacija. Jei organizmas netenka per daug vandens ir elektrolitų, gali kilti silpnumas, galvos svaigimas, pagreitėjęs širdies ritmas, o rimtais atvejais – sąmonės netekimas.
Norint išvengti dehidratacijos, labai svarbu reguliariai gerti vandenį, net jei nejaučiate didelio troškulio. Venkite alkoholio ir kofeino, nes jie veikia kaip diuretikai ir dar labiau skatina skysčių netekimą. Geriausia rinktis negazuotus, švarius gėrimus, o jeigu sportuojate ar dirbate lauke, rekomenduojama vartoti ir elektrolitų turinčius gėrimus, kurie padeda atstatyti organizmo mineralų pusiausvyrą.
Tinkamas drabužių pasirinkimas ir kūno apsauga nuo saulės
Per karščius labai svarbu tinkamai rengtis. Rinkitės lengvus, laisvus, šviesių spalvų drabužius, pagamintus iš natūralių medžiagų, tokių kaip medvilnė ar linas. Šios medžiagos leidžia odai kvėpuoti ir mažina prakaitavimą.
Nepamirškite galvos apsaugos – dėvėkite skrybėlę ar kepurę su plačiu kraštu, kuri saugos veidą ir kaklą nuo tiesioginių saulės spindulių. Būtinai naudokite saulės kremą su tinkamu apsaugos faktoriumi, ypač jei praleidžiate laiką lauke ilgesnį laiką. Nepamirškite saugoti ir akių, naudokite saulės akinius su UV apsauga.
Venkite tiesioginės saulės kaitros
Pagrindinis patarimas per karščius – venkite tiesioginės saulės kaitros karščiausiomis dienos valandomis, dažniausiai nuo 11 iki 16 valandos. Būtent šiuo metu ultravioletiniai spinduliai yra stipriausi ir gali sukelti sunkius odos nudegimus, saulės smūgį ar net ilgalaikes odos problemas.
Jei privalote būti lauke, stenkitės rasti pavėsį arba naudoti skėtį nuo saulės. Rekomenduojama trumpais intervalais daryti pertraukas, įeiti į vėsias patalpas arba bent jau pasėdėti po medžiu.
Tinkamas mitybos režimas karštomis dienomis
Karštuoju metų laiku svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip valgome. Stenkitės rinktis lengvai virškinamą, daug vandens turinčią maistą – šviežias daržoves, vaisius, lengvas sriubas ir salotas. Šie produktai ne tik papildys organizmą skysčiais, bet ir suteiks jam reikalingų vitaminų bei mineralų.
Venkite riebaus, sunkiai virškinamo maisto ir daug druskos turinčių produktų, kurie gali sukelti vandens sulaikymą organizme ar apsunkinti virškinimą. Karštomis dienomis rekomenduojama valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, taip išlaikant energiją ir neapkraunant virškinimo sistemos.
Fizinis aktyvumas ir poilsis
Per karščius svarbu subalansuoti fizinį aktyvumą ir poilsį. Nerekomenduojama intensyviai sportuoti ar dirbti lauke karščiausiu metu. Rinkitės ankstyvą rytą ar vėlyvą vakarą – tuomet temperatūra yra žemesnė, o oras gaivesnis.
Poilsiui skirkite laiko, ypač jei jaučiate nuovargį ar galvos svaigimą. Poilsio metu stenkitės būti vėsesnėse patalpose, kur yra gera ventiliacija arba kondicionierius.
Apsauga nuo karščio sukeltų ligų
Karštis gali sukelti ne tik dehidrataciją, bet ir rimtesnes sveikatos problemas – karščio smūgį, perkaitimą ar šilumos išsekimą. Karščio smūgis ištinka, kai organizmo temperatūra pakyla virš 40 laipsnių, ir tai yra gyvybei pavojinga būklė. Simptomai – stiprus galvos skausmas, pykinimas, sąmonės netekimas, greitas širdies ritmas, sausas karštas kūnas.
Jei pastebite tokius požymius savyje ar artimajame, nedelsdami kreipkitės į medikus. Kol atvyks pagalba, žmogų reikia perkelti į vėsų pavėsį, apdengti drėgnu šaltu audiniu, suteikti gaivinančių gėrimų, bet neskatinti jų gerti, jei jis jaučiasi sąmoningumo praradimo link.
Apie vaistus ir karščius
Jei vartojate vaistus, būkite ypač atsargūs per karščius. Kai kurie vaistai gali padidinti jautrumą saulės spinduliams arba trukdyti organizmui reguliuoti temperatūrą. Jei nežinote, kaip jūsų vartojami vaistai reaguoja į karštį, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Atkreipkite dėmesį į rizikos grupes
Vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, nėščios moterys, žmonės su lėtinėmis ligomis turi didesnę riziką patirti karščio sukeltų sveikatos sutrikimų. Jiems reikalinga papildoma priežiūra, apsauga nuo tiesioginės saulės ir reguliari hidratacija. Atkreipkite dėmesį į artimuosius ir pagal galimybes padėkite jiems išvengti perkaitimo.
Kaip pasiruošti karštoms dienoms namuose?
Svarbu pasirūpinti, kad namuose būtų vėsios patalpos arba bent jau gera ventiliacija. Langus geriausia praverti anksti ryte arba vėlai vakare, kai lauke temperatūra nukrenta. Naudokite užuolaidas ar žaliuzes, kurios neleistų karščiui patekti į vidų. Jeigu turite kondicionierių, naudokite jį atsakingai, kad nepersušintumėte ir neperšaltumėte.
Karšta diena – iššūkis mūsų organizmui
Karšti orai yra iššūkis mūsų organizmui, tačiau laikantis paprastų taisyklių, galima išvengti daugybės sveikatos problemų. Reguliari hidratacija, tinkamas aprangos pasirinkimas, vengimas tiesioginės saulės, subalansuota mityba ir protingas fizinis aktyvumas – pagrindiniai elementai, padedantys išlikti sveikiems karštomis dienomis. Būkite dėmesingi savo organizmui ir artimiesiems, stebėkite savo savijautą ir laiku imkitės priemonių, jei jaučiate negalavimus. Sveikata yra didžiausias turtas, todėl jos saugojimas karštomis dienomis yra būtinas kiekvienam.
