Skip to content
Sekite mus Facebook'e!
Šiandien kalbėsime apie tai, kaip atsikratyti šliužų sode. Šie kenkėjai gali tapti tikra katastrofa vasaros gyventojams, ypač tuose regionuose, kur anksčiau jų beveik nebuvo. Šliužai ėda daržoves, uogas, žalumynus, gadina derlių ir palieka gleivių pėdsakus. Ir jie dauginasi taip greitai, kad nespėjus atsikratyti kai kurių, atsiranda naujų.
Esu daug rašęs apie šliužus ir kaip juos kontroliuoti. Šiandien pasidalinsiu su jumis veiksmingiausiais metodais, kurie padės apsaugoti jūsų pasėlius.
Biologiniai preparatai, kurių pagrindą sudaro geležies fosfatas
Vienas efektyviausių būdų kovoti su šliužais yra biologiniai preparatai, kurių pagrindą sudaro geležies fosfatas. Šie preparatai dėl mielių komponentų pritraukia šliužus net ir esant kitam maistui. Poveikis pasireiškia po to, kai šliužas suėda granulę arba paliečia ją savo kūnu. Rezultatas matomas jau per pirmąsias preparato naudojimo valandas, o masinė kenkėjų žūtis įvyksta 1–3 dieną.
Vidurinėje juostoje, kur dažnai lyja, produktą geriau berti ne tiesiai ant žemės, o ant paviršiaus, pavyzdžiui, dangčių. Kad granulės nesušlaptų ir neprarastų savo savybių, galite jas sudėti į maišelį, kad jis izoliuotų produktą nuo žemės ir kritulių iš viršaus. Tačiau taip, kad šliužams liktų atviras praėjimas. Į maišelį galite įdėti akmenį, kad jis nenuskristų.
Metaldehido pagrindu pagamintos cheminės medžiagos
Metaldehido pagrindu pagamintos cheminės medžiagos taip pat veiksmingos nuo šliužų, tačiau jas reikia naudoti atsargiai. Jos greitai sunaikina šliužus, tačiau gali būti nesaugios darže augančioms daržovėms ir vaisiams. Jei produkto patenka į dirvą, nuo dabar iki derliaus nuėmimo turi praeiti bent 20 dienų, kad vaisiai būtų saugūs žmonėms. Geriau stengtis visai nenaudoti produkto šalia maistinių augalų.
Rankinis surinkimas ir sunaikinimas
Rankinis šliužų rinkimas ir naikinimas yra vienas ekologiškiausių metodų, tačiau tam reikia daugiau laiko ir pastangų. Šliužus geriau rinkti anksti ryte arba vakare, tokiu metu jie ypač aktyvūs, nes mėgsta prieblandą ir tamsą. Sodininkai dažnai naudoja paprastą ir prieinamą priemonę – koncentruotas druskos (3–5 šaukštai druskos litrui vandens) arba acto tirpalas praskiedžiamas stiklainyje. Surinkti kenkėjai dedami į indą, kuris sukelia greitą jų žūtį. Kai kurie renkasi naudoti tik druską, nes actas gali išgaruoti ir skleisti stiprų kvapą. Po procedūros stiklainių turinys išmetamas.
Kad darbas būtų lengvesnis, sode galite patiesti lentas: šliužai mėgsta tamsią ir drėgną aplinką po jomis, todėl jie šliaužs link jūsų lentų, kur galėsite jas pagauti.
Asmeninis pavyzdys: kartą nusprendžiau pabandyti rankomis rinkti šliužus ir buvau nustebęs, kiek daug jų buvo mano sode. Išdėliojau lentas ir, žinoma, kitą rytą po jomis radau daug šliužų. Tai labai palengvino mano užduotį.
Amoniakas arba actas
Vietas, kur renkasi šliužai, galima apipurkšti amoniaku arba actu, kurie praskiedžiami vandeniu. Tirpalas nudegina šliužus ir sukelia jiems greitą žūtį. Be to, amoniake esantis amoniakas prisotina dirvą azotu ir yra saugus augalams. Geriausia šią priemonę naudoti sausu oru.
Masalai
Masalas taip pat gerai veikia nuo nedidelio šliužų skaičiaus. Šliužus vilioja kvapas, jie ateina ėsti, o tada juos galima surinkti ir išmesti. Populiariausi masalai yra produktai, turintys stiprų fermentacijos ar saldumo kvapą. Pavyzdžiui, alus (ypač tamsus): jis pilamas į negilius indus (skardines, plastikinius indus), užkasamas žemėje ties žeme ir paliekamas per naktį. Šliužai, pritraukti kvapo, įsmunka į vidų ir nuskęsta.
Kaip masalas taip pat galima naudoti jogurtą, vaisių sultis, mielių vandenį, raugintą uogienę ar net pernokusių vaisių gabalėlius. Spąstus reikia dėti tose vietose, kur renkasi šliužai – prie lysvių, komposto krūvų, drėgnose ir pavėsingose vietose. Geriau juos pastatyti vakare ir patikrinti ryte. Negyvus šliužus reikia pašalinti, o masalo turinį reguliariai atnaujinti, ypač po lietaus.
Šis metodas nekenkia dirvožemiui ar augalams, tačiau reikalauja reguliarumo. Siekiant sustiprinti poveikį, masalus galima derinti su kitais metodais, pavyzdžiui, šliužų rinkimu rankomis.
Kokios populiarios priemonės iš tikrųjų neveikia?
Kai kurie liaudiški šliužų naikinimo metodai gali būti neefektyvūs. Pavyzdžiui, stipriai kvepiančios medžiagos (tabako dulkės, žolelės) gali laikinai atbaidyti šliužus, tačiau po lietaus, gausaus laistymo ar stipraus vėjo aromatas greitai išnyksta. Aplink lysves perimetrą galima sodinti kvapnių žolelių, tokių kaip čiobreliai, rozmarinai, levandos, pelynai ir kitos, tačiau šis metodas vargu ar padės nuo didelio šliužų skaičiaus.
Susmulkintų kiaušinių lukštų arba pelenų naudojimo metodas taip pat gali būti neefektyvus. Jei ant lysvės išbarstysite susmulkintus kiaušinių lukštus arba pelenus, jie veiks kaip fizinės kliūtys: jų aštrios dalelės dirgina šliužų kūną ir neleidžia jiems nušliaužti prie augalų. Tačiau tokias kliūtis reikia reguliariai atnaujinti, ypač po lietaus, nes jos praranda apsaugines savybes nuo drėgmės. Be to, šliužai gali tiesiog pralįsti pro kliūtį, išskirdami gleives.
Tikiuosi, kad mano patarimai padės jums atsikratyti šliužų ir išsaugoti derlių. Atminkite, kad kova su šliužais reikalauja kantrybės ir atkaklumo, tačiau rezultatas vertas pastangų. Sėkmės sodininkystėje!
