Vejos priežiūros taisyklės – kaip ilgai išlaikyti veją sveiką

Sekite mus Facebook'e!

Patiko? Pasidalink! Ačiū.

Pavasaris jau įsibėgėjo, o tai reiškia, kad laikas pradėti rūpintis savo žaliuojančia veja. Tačiau tai nėra lengva užduotis. Vejai reikia kruopštumo ir dėmesio. Papasakosime apie vejos priežiūros pagrindus pavasarį ir vasarą.

Priežiūros pagrindai

Vejos priežiūros procedūras reikėtų pradėti, kai prasideda vegetacijos sezonas ir pradeda augti žolė.

Šukavimas

Pirmiausia reikėtų nuvalyti nuo vejos veltinį – sausus lapus, stiebus, samanas, sudžiūvusią ir nesuirusią nupjautą žolę, po veja susikaupusias šiukšles. Jei vejos nešukuosite, ji blogiau vystysis, o vietose, kur susikaupę daug augalinių šiukšlių, veja gali iškristi dėl grybelinių ligų.

Šukuoti reikia 1–3 kartus per sezoną, balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje ir iki pirmųjų rudens sniegų. Valymui tinka minkštas vėduoklinis grėblys, bet jei veltinis storas, galite naudoti kietą sodo grėblį. Viską darykite atsargiai, kad nepažeistumėte vejos.

Aeracija

Be šukavimo, reikia pagalvoti apie oro patekimą prie šaknų ir drėgmės nutekėjimą. Tam galite aeruoti šakėmis. Vejoje padarykite 5–7 cm gylio skylutes, 15–20 cm atstumu viena nuo kitos. Taip ne tik nusausinsite vandenį nuo šaknų, bet ir leisite dirvožemiui greičiau įšilti.

Skarifikacija

Geresniam efektui pasiekti galite atlikti skarifikavimą – vienu metu šukuoti ir pjauti dirvą. Tai sustiprins velėną, pašalins samanas ir šiaudus iš vejos. Procedūra atliekama jau 2–3 metų senumo vejoms, nes aeravimo nebepakanka.

Jums reikės specializuotos įrangos – skarifikatoriaus arba priedo esamam traktoriui, kuriuo galima važiuoti.

Vejos pjovimas

Tinkamos vejos priežiūros pagrindas yra pjovimas. Jei leisite žolei per daug augti, ji pradės gulėti ir pūti. Pjaudami ne tik nupjausite peraugusią žolę, bet ir sutankinsite žolės dangą, kuri neleis išdygti piktžolėms.
Veją reikia pjauti sausu oru, kai dirvožemyje ir ant žolės nėra vandens pertekliaus. Prieš pradėdami pjauti, įsitikinkite, kad ant vejos nėra didelių akmenų, šiukšlių, krūmų ar medžių šakų. Jie gali patekti į pjovimo dalis ir sugadinti vejapjovę. O pjaudami būtinai pakeiskite vejapjovės kryptį, kad aikštelėje neliktų būdingų juostų.

Pjaunama bent du kartus per mėnesį, kai veja pasiekia daugiau nei 8–10 centimetrų aukštį. Vejos pjovimo aukštis priklauso nuo jūsų vejos tipo (parterio, sportinė, maurų, sportinė) ir gali svyruoti nuo 2 iki 7 cm.
Pavyzdžiui, skirtingai nei įprasta veja, parterio veja pjaunama 1–3 kartus per savaitę ir paliekama 3–5 cm aukštyje. Pievos ir dobilai, priešingai, pjaunami rečiau – tik 2–4 kartus per metus. Rekordininkė yra maurų veja, kuri pjaunama kartą per metus po žydėjimo.

REKOMENDUOJAME: Agurkų ir pomidorų gausus derlius: iš močiutės skrynios – senoviniai patarimai, kurie veikia iki šiol

Pjovimo dažnumas taip pat priklauso nuo oro sąlygų. Kai lyja ir šilta, žolė auga greičiau, todėl veją reikės pjauti dažniau. Priešingai, šaltu oru ar sausros metu geriau pjauti rečiau.

Atskira vejos pjovimo problema yra pakraščiai. Tai vietos, kurių negalima pjauti vejapjove. Pavyzdžiui, vejos pakraščiai, besiribojantys su takais ir aikštelės plotais, veja prie sienų ir aklųjų pastatų, sodinių ir atskirų augalų zonų. Pakraščius geriau pjauti žoliapjovėmis arba mechaninėmis vejos žirklėmis.

Laistymas

Drėgmė vejai yra ne mažiau svarbi. Jei paliksite ją nelaistoma, žolė išdžius. Veją galima laistyti tik specialiu antgaliu, pritvirtintu prie žarnos, arba automatine laistymo sistema. Laistant neleiskite vandeniui užsistovėti ar susidaryti baloms. Tiesa ta, kad perlaistymas skatins samanų augimą. Todėl dirvą reikia sudrėkinti ne daugiau kaip 10 cm gylyje, o vidutiniškai rekomenduojama naudoti 10–20 litrų vandens 1 kv. m vejos.

Laistykite kartą per savaitę ryte arba vakare, kai tik dirva pradeda džiūti. Geriau nelaistyti vejos dieną, ypač kai karšta ir saulėta. Sausros metu gali prireikti laistyti 2 kartus per savaitę, tačiau kasdienis drėkinimas yra nepriimtinas.

Piktžolių kontrolė

Kaip jau supratote, piktžolės yra viena pagrindinių ir nuolatinių grėsmių. Jos išstumia vejos žoles, blokuodamos joms prieigą prie šviesos, drėgmės ir maistinių medžiagų, todėl prieš sėjant ar klojant veją, plotą reikia išvalyti nuo piktžolių. Laikui bėgant, jos vėl sudygsta, o jei jų mažai, padės reguliarus ravėjimas. Piktžoles reikia pašalinti nedelsiant su šaknimis, galite naudoti net specialų įrankį. Svarbiausia, kad ant vejos nepatektų sėklos ir piktžolių dalys, kurios gali vėl sudygti.

Stenkitės nepadaryti vejai didelės žalos ir sutvarkykite kartu su piktžolėmis iškastą plotą. Todėl po ravėjimo likusias duobes ir tuštumas reikia nedelsiant apsėti šviežia vejos žole. Švarus importuotas dirvožemis ir vejos sėklos iš patikimų gamintojų taip pat sumažina piktžolių atsiradimo riziką.
Ravėjimas atliekamas ir tada, kai vejos plotų negalima apdoroti herbicidais. Pavyzdžiui, nepriimtina laistyti ką tik išdygusią veją chemikalais arba šalia kultūrinių augalų. Herbicidai netinka dobilų ir maurų vejoms.

Jei nuspręsite naudoti herbicidus, būtinai rinkitės selektyvaus poveikio produktus. Vejos pagrindas yra vienaskiltės žolės, o herbicidai naikina dviskiltes piktžoles. Apdorojimas turėtų būti atliekamas ne dažniau kaip kas 30–40 dienų ir aktyvaus piktžolių augimo fazėje, kai jos turi pirmąją tikrųjų lapelių porą. Dažnai herbicidai negali pašalinti piktžolių vejoje ne dėl savo neefektyvumo, o dėl to, kad jos perauga ir herbicidas jų nebepažeidžia. Dirbant su herbicidais, labai svarbu laikytis gamintojo nurodytos rekomenduojamos sunaudojimo normos, kad nebūtų neigiamo poveikio ir vejos žolė nenudegtų.

REKOMENDUOJAME: Bulvių vėlyvasis maras: kaip atpažinti ir apsaugoti derlių

Vejos atsėjimas

Jei jūsų veja dėl kokių nors priežasčių buvo pažeista ir joje atsirado plikės dėmės, tuomet reikia ją pataisyti persėjant. Norėdami jų atsikratyti, atlikite kelis svarbius veiksmus. Norėdami tai padaryti, turite pašalinti piktžoles, jei reikia, supurenti vietą, kurioje planuojate persėti veją. Jei planuojate didelį atkūrimą, galite pakeisti dirvožemio mišinį ir įberti trąšų šioje vietoje. Tada pasėkite jaunos vejos sėklas ant buvusių plikių dėmių.

Remontui naudokite atsargines sėklas arba panašų žolės mišinį, kitaip veja gali tapti nelygi.

Vejos tręšimas

Vejai reikia reguliariai tręšti, nes nupjauta žolė iš ploto atima maistines medžiagas, kurias reikia papildyti. Norint sustiprinti veją, padidinti jos atsparumą šalčiui, drėgmei, sausrai, kenkėjams ir tiesiog pagerinti jos grožį, reikalingos trąšos.

Šiuo tikslu tinka įmonių grupės „Sakhalin Humates“ gamintojo kompleksinės granuliuotos huminės trąšos „Vejos pavasaris-vasara“ . Jomis galite tręšti vejas, dekoratyvines gėlių ir lapų kompozicijas.

Šių trąšų pagrindas – dirvožemyje esančios huminės medžiagos, kurios yra naudingų mikroorganizmų ir augalų mitybos šaltinis. Jos pagerina mineralinių medžiagų įsisavinimą iš trąšų. Huminės trąšos gali būti naudojamos dirvožemiui paruošti, siekiant padidinti humuso kiekį dirvožemyje. Jos stiprina žolių imunitetą, didindamos atsparumą ligoms ir kenkėjams. Veja geriau toleruoja oro pokyčius ir mindžiojimą. Huminių trąšų dėka jūsų veja bus patvaresnė, augs tolygiai ir suformuos tvirtą velėną.