Sekite mus Facebook'e!
Pavasarį ir vasarą visi kovoja su piktžolėmis. Jos uždengia daigus po sėjos ir pasodintus, atima maistines medžiagas ir trūkstamą vandenį arba, priešingai, neleidžia lysvėms išdžiūti ir būti išpūstoms po smarkių liūčių. O nuėmus derlių, nėra noro ar laiko su jomis kovoti. Ir kodėl? Jos nebetrukdo pasėliams, o rudenį pačios nuvysta. Bet ar viskas taip paprasta?

Kodėl rudenį reikia kovoti su piktžolėmis ir kaip tai padaryti efektyviai.
Kodėl piktžolės yra problema net rudenį?
Daugelis piktžolių nėra tokios išrankios kaip kai kurios daržovės ar gėlės. Jų aktyvus vegetacijos laikotarpis sėkmingai tęsiasi iki pirmųjų šalnų, o kartais net ir po jų. Kas nutinka nuėmus ankstyvųjų bulvių ir kitų anksti nokstančių daržovių derlių? Taip, lysvės apauga vešliu įvairių piktžolių kilimu.
Per likusį sezoną jos spėja žydėti, išberti sėklas, išauginti ūglius arba išsišakojusių šakniastiebių pagalba plisti lysvėse. Kitais metais piktžolės sudygsta vos atšilus ir tvirtai įsitvirtina vietoje. Problema tampa lėtinė.
Be tiesioginės konkurencijos su auginamais augalais, piktžolės taip pat turi papildomą neigiamą poveikį (dažnai labai rimtą) :
- nualinti dirvožemį;
- kaupti ir laikyti patogeninius mikrobus;
- yra papildomas (ankstyvas arba vėlyvas) maistas kenkėjams;
- paveikti dirvožemio fizines savybes (drėgmę, tankį, oro pralaidumą).
Čia gali kilti klausimas: o kas, jei kaip žaliąją trąšą naudotume piktžoles? Tačiau tai nėra visai teisingas požiūris. Jei pažvelgsite į populiarių žaliųjų trąšų sąrašą, jame rasite ir „vienkartinių“ augalų. Facelijos arba žirniai, avižos ar garstyčios po pjovimo ir kasimo žūsta ir kitą sezoną apie save nebeprisimena. Nebent, žinoma, prieš sėją jas uždengsite.

O dabar pabandykite rudenį iškasti šliaužiančiųjų kviečių želmenų, asiūklių ar daktilinių kiaulažolės plotelį. Vienas augalas išaugins 10, 20, 30 naujų ir gana gyvybingų ūglių.
O dabar pabandykite rudenį iškasti šliaužiančiųjų kviečių želmenų, dirvinių asiūklių ar pirštakojų kiaulažolės plotelį. Vienas augalas išaugins 10, 20, 30 naujų ir gana gyvybingų daigų. Kuo anksčiau pašalinami pagrindiniai pasėliai, tuo ramiau piktžolės jaučiasi lysvėse – jokios konkurencijos ir niekas netrukdo. Tokioje situacijoje šienavimas mažai padeda, o rudens kasimas dažnai padeda tik piktžolėms. Ne visada yra laiko kokybiškam ravėjimui, nes sezono pabaigoje yra daug svarbesnių (iš pirmo žvilgsnio) darbų. Ar palikti piktžoles ramybėje iki naujo sezono, ar kaip? Ir ką apskritai su jomis galima padaryti, kad būtų rezultatas ir nereikėtų gyventi sklype?
Rudenį vietos herbicidinis apdorojimas
Daugelis žmonių atsargiai vertina herbicidus. Tai kažkokia „baisi“ chemija, galinti būti pavojinga visiems gyviems organizmams. Tačiau tai pasakytina apie visas chemines augalų apsaugos priemones ir net mineralines trąšas. Viskas priklauso nuo teisingo preparatų naudojimo ir dozavimo.
Jei griežtai laikomasi taisyklių, herbicidai nekelia jokio pavojaus. Tačiau tik jie gali padėti, kai plotas jau seniai tvirtai apaugęs piktžolėmis. O rankinis naikinimas yra toks daug darbo reikalaujantis, kad lengviau apleisti lysves nei atsikratyti piktžolių.
Rudeninis herbicidų gydymas yra labai naudingas ir padeda išspręsti kelias problemas vienu metu :
- palengvinti pavasarinį dirvožemio dirbimą ir tolesnę augalų priežiūrą;
- sumažinti ligų vystymosi riziką;
- pablogina kenkėjų dauginimosi sąlygas.
Šiam rezultatui pasiekti galite naudoti „Vash Khozyaystvo“ bendrovės herbicidą „Chistogryad“ . Tai itin veiksminga priemonė naikinti daugelį kenkėjiškų vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių – kiaularožę, varputę, vėdryną, usnį, vijuoklę, dilgėlę, pelėžirnį, kiaulpienę, usnį, tribulus ir kitas rūšis.
Patekusi ant augalų lapų, veiklioji medžiaga juda per kraujagyslių sistemą ir sukelia tiek antžeminės dalies (lapų ir ūglių), tiek požeminės dalies (šaknų, šakniastiebių ir gumbų) žūtį. Preparato „Chistogryad“ naudojimo vienmetėms piktžolėms rezultatas pastebimas po 3–4 dienų, daugiamečiams augalams – maždaug po savaitės. Augalų augimas sustoja, lapai pagelsta ir nudžiūsta, o keteros tampa švarios.
Darbinio tirpalo koncentracija priklauso nuo piktžolių rūšinės sudėties ir plotų peraugimo laipsnio :
- 100 ml 6 l vandens – standartiniam santykinai nestabilių rūšių apdorojimui;
- 100 ml 4 l vandens – purkšti tankius piktžolių ūglius, kai yra kenkėjiškų ir daug daugiamečių piktžolių.
Ruošiant preparatą, rekomenduojama naudoti kuo minkštesnį vandenį, nes kietame vandenyje veiklioji medžiaga iš dalies surišama kalciu. Piktžolių apdorojimas atliekamas vieną kartą sausu oru, ne žemesnėje kaip +10 laipsnių temperatūroje, naudojant visų tipų purkštuvus. Darbinis tirpalas tepamas ant augalų, kol lapai šiek tiek sudrėksta.
Nors „Chistogryad“ galima naudoti piktžolėms naikinti pavasarį, priešsėjiniu laikotarpiu, daugumą ilgalaikių problemų galima ir reikia išspręsti rudenį. Pavasarį prieš sodinant ar sėjant pagrindinius augalus būtina išlaikyti 10–20 dienų karantino laikotarpį, tačiau rudenį perdirbimui lieka daug daugiau laiko. Veiklioji medžiaga dirvožemyje ilgai neužsibūna ir iki pavasario jos pėdsakų nelieka.
Sezono pabaigoje piktžolės dažnai nusilpsta, todėl tampa jautresnės preparatui. Tačiau patartina purkšti aktyviai vegetuojančias, o ne jau džiūstančias piktžoles. Tokiu būdu veiklioji medžiaga greitai pasklinda augalo audiniuose ir sukelia ne tik antžeminės dalies, bet ir šaknų žūtį. Juk jos, likusios dirvožemyje, yra pirmųjų daugiamečių piktžolių pavasarinių ūglių priežastis. O laiku panaudojus „Chistogryad“ produktą, plotas rudenį išliks švarus.
Ruduo – ne sezono pabaiga, o tik kito pradžia. O jei svarbių reikalų neatidėsite vėlesniam laikui, kitais metais galite tikėtis gausaus derliaus. Viena iš tokių priemonių – piktžolių kontrolė labai efektyviu herbicidu „Chistogryad“. Tai puikus sprendimas vasaros gyventojams, kurie nėra apkrauti išankstiniais nusistatymais ir vertina savo jėgas bei laiką.
