Karštyje – geriausia agurkų mityba, kad jie neišdžiūtų ir nepageltonuotų

Sekite mus Facebook'e!

Karštas oras yra natūrali augalų auginimo dalis, ypač vidurvasarį, kai saulė šviečia ryškiai, o temperatūra gerokai viršija 25 °C. Šiluma sukelia dvi pagrindines problemas agurkams:

1. Išdžiūvimas – dėl intensyvesnio garavimo žemės dangoje ir pačių augalų lapuose-rankovėse.
2. Geltonavimas, ypač lapų – dėl fotosintezės sutrikimų, išskirčių mineralų, dehidratacijos ar net ligų.

Agurkai – vandens augalai, tad karštą periodą jų poreikis skystajam palaistymui ir maistui ženkliai išauga. Šiame straipsnyje nuodugniai aptarsime, kokia mityba, tręšimas, drėkinimo metodai bei priežiūra padės užtikrinti, kad karštą vasarą agurkai liktų sultingi, žali ir nesukeltų rūpesčių.

1. Karščio įtaka agurkams

1.1. Fotosintezės procesas

Šiluma (virš 30 °C) mažina chlorofilo kiekį, slopina stomų veiklą ir sulėtina CO₂ įsisavinimą. Tai reiškia:

• Nadėmė labiau akivaizdžiai pasireiškia lapų geltonavimas.
• Augimo tempai lėtėja, o vaisiai dažnai būna mažesni.

1.2. Garavimas ir vandens stoka

Karštis taip pat skatina intensyvų garavimą iš lapų ir dirvos, todėl agurkai netenka daugiau drėgmės nei gali įsisavinti. Rezultatas – lapų kraštai džiūsta, darosi gelsvi arba rudi, o stiebai – plokščioje pozicijoje.

1.3. Streso prieaugis ir imunitetas

Didelis šilumos stresas silpnina agurkų imunitetą, todėl auga rizika:

• Dažnesniam grybelinių (botrytide, miltlige) ar bakterinių (eužijos) ligų užsikrėtimui.
• Kenksmingų vabzdžių, pvz., tripsų, amarų, atsiradimui.

2. Pagrindiniai tręšimo principai karštomis dienomis

Kad išlaikytumėte agurkų drėgmės balansą ir suteiktumėte jiems visų būtinų medžiagų, verta vadovautis taisyklėmis:

2.1. Vandens kiekis ir dažnis

• Palaikykite visad drėgną (bet ne pelkėtą) dirvos sluoksnį.
• Laistykite kasdien arba net du kartus per dieną – ypatingai karštomis popietėmis arba iš karto ryte ir vakare.
• Naudokite lašinį arba purškiamą drėkinimą, kad vanduo pasiektų šaknų zoną.

2.2. Tiesiogiai į šaknų sistemą

• Venkite laistyti apačioje vandens netoli stiebo – geriau apatiniu laistymu nukreipti srautą tiesiai į žemę, kad lapai liktų sausi (tai mažina grybelinių ligų plitimą).

2.3. Papildomi mikroelementai per vandenį

• Vasaros metu galima naudoti lengvas skystąsias trąšas, tokias kaip humuso šarmai, kalcio skiediniai arba AGAT (mikroelementų kompleksas), pilnai išskirtinai į vandenį.
• Tai greitai padeda augalams atstatyti pažeistas atviras žaizdas stiebų, lapų supjaustymais ar vabzdžių pažeidimais.

3. Mineralinė mityba: kokių elementų reikia?

Agurkams – kaip intensyviai besivystančiam augalui – reikalingos:

3.1. Azotas (N)

• Atsakingas už žalumynų augimą – lapus, stiebus.
• Karštu oru – ne viršyti 100–150 g amonio sulfato ar karbamido 10 m² per sezoną.
• Perdozavus, būdingas intensyvus vegetatyvus augimas, tačiau rūgulatingumo vaisiuose, sumažėja cukraus koncentracija.

3.2. Fosforas (P) ir kalis (K)

• Fosforas – stimuliuoja šaknų formavimąsi ir derlingumą; naudinga po pirmųjų žiedų pradėti laistyti P turtinga trąša.
• Kalis – gerina atsparumą stresui, mažina lapų nuvytimą.
• Rekomenduojama P:K santykį palaikyti ~1:2.

3.3. Kalcis (Ca)

• Svarbus šaknų sistemos stabilumui, lapų kraštų sveikatai, apsaugo nuo „dusulio”.
• Gali būti komplekso pavidalu arba kaip kalcio nitratas, 3–5 rūgštinime su vandeniu, 1 pavasario ir 1 vasaros metu.

3.4. Magnis (Mg) ir sieros (S)

• Magnis – chlorofilo dalis, būtinas fotosintezei.
• Siera – baltymų sintezei, antioksidantų gynybai.
• Gali būti tiekiami su IKOMO, EDDHA arba chelatuotu vario tirpalu minimaliais kiekiais.

4. Organinės trąšos ir mulčiavimas

4.1. Kompostas

• Vidutiniškai 5–10 kg komposto 1 m² prieš sėją/daiginimą.
• Tiesiogiai kompostuojant lysvėje po agurkų – pagerėja dirvos drenažas, biologinė įvairovė.

4.2. Spygliuočių rauginti mėšlas nuo pavasario

• Dilutcija 1:5; laistyti dar liepos viduryje, kai lapai rodo pirmuosius geltonus kraštus.

4.3. Mulčiavimas

• Organinis mulčas (žolės nuskinimas, durpės, medžio drožlės) – palaiko drėgmę, mažina temperatūrą prie šaknų.
• Džiuto, ekologiški agrofibriliai – taip pat tinka, ypač esant saulės ekspozicijai.

5. Skysta (foliarinė) tręšimo programa

Karštyje foliarinis tręšimas tampa labai svarbiu elementu, nes lapai gali greičiau sugeria mikroelementus, o ir vandens balansas palaikomas tiesiogiai:

5.1. Kalcio tirpalai

• Paruoškite tirpalą: 1 g/dm³ kalcio nitrato + 0,5 g/dm³ magnio sulfato. Purkškite kas 7–10 dienų.

5.2. Mikroelementų kompleksai

• Chelatuotos Fe, Zn, Mn, B, Cu kompleksai (pvz., Cerkor).
• 0,2–0,3 ml/l vandens kas 14 dienų.

5.3. Amino rūgščių preparatai

• Stimuliuoja fotosintezę, gerina atsparumą karščiui.
• Naudokite 0,2–0,5% amino rūgščių tirpalą 1–2 kartus per savaitę.

6. Dirvos PH ir vandens kontrolė

6.1. PH indikatoriai

• Ideali agurkams – PP 6,0–7,0.
• Jei ≤ 5,8 – reguliariai kalkinkite, 0,1 kg/dm³ dolomito miltelių (kas 4 savaites).
• Jei ≥ 7,2 – pridėkite sieros miltelį, 30 g / 10 m².

6.2. Vandens kokybė

• Jei naudojamas čiaupinis vanduo su dideliu chloro kiekiu – palikti stovėti dieną arba naudoti filtrą.
• Vaistų vandens minkštinimas: kalkių rūgštis plus siera pH parinkčiai.

7. Drėgmės palaikymo praktinės rekomendacijos

7.1. Drėkinimo sistemos

• Lašelinė drėkinimo sistema – efektyviausias būdas nuolat palaikyti 70–75% dirvos drėgmę.
• Jei naudojate rankinį laistymą – visada ryte arba vakare, kad sumažinti garavimo nuostolius.

7.2. Darbo optimizacija

• Melioracinės juostos karščiui slopinti – row cover plona plėvelė (ne permatomos), pal1tvės – 1–2 m šachmatais.

7.3. Augalų tiesinis gaubtas

• Agurkų lukštai (Kiddo Net, 0,7 m aukštis) – suteikia šešėlį, puikiai mažina streso lygį.

8. Apsauga nuo ligų ir kenkėjų karštyje

8.1. Grybelinės ligos

• Botrytis – grasina esamam drėgniame ore. Prevencijai – kalcio, silicio bakteriniai tirpalai.
• Miltligė – plintanti esant 80%+ RH. Gera prevencija – mondsi kalcio karbiendazas, foliarinė kalkė.

8.2. Kenkėjai

• Tripsai, amarai – sausame ore. Kontroliuokite „žaliojo tigro“ insekticidu sertifikuotu eko muilu, neem aliejumi.
• Biologinės priemonės: Encarsia formosa, Aphidius colemani gyvi parazitai invazijai slopinti.

9. Stebėjimo ir korekcijos ciklas

9.1. Kasdieniai stebėjimai

• Tikrinkite dirvos drėgmės jutikliu arba daiktu (pagalvu ranka).
• Apžiūrėkite kiekvieno augalo apačias lapus – patikrinkite geltonas dėmes, patampos ženklus.

9.2. Kas savaitę

• Įvertinkite augimo tempą, vaisių dydį, nuspręskite ar reikia papildomai tręšti.
• Atlikite PH testus su komplektais iš sodo parduotuvės.

9.3. Netikėtų atvejų planas

• Karščiui kylant virš 35 °C – tempkite pavėsio audeklus, kartais purkšti 2 °C šiltesniu vandeniu (suminkštintas).
• Po karščio stovite laistyti naktį ar ryte kitą dieną – kompensacijai.

10. Pavyzdinis tręšimo planas

11. Papildoma parama sveikatai ir kaitrai

• Botaninis filtratas: pavyzdžiui, CalMag 2 ml/l, kalcio-silicio nugruntavimas.
• Reguliariai patrinkite lapų viršų – pašalinsite dulkes, pagerinsite fotosintezę.
• Laiko apsauga – karščiausia 12–16 val., uždenkti – praleidžia šviesą.

12. Reziai ir galutinės rekomendacijos

A. Vandens svarba – pagrindinis veiksnys karštą dieną. Ne tik laistyti, bet ir užtikrinti nuolat drėgną mikroklimatą aplink stiebus.

B. Mineralai – būtini reguliarūs foliariniai pyragai: kalcis + mikroelementai; siūlome naudotis chelatizuotais preparatais.

C. Organika – kompostas, mulčas – drėgmės ilgalaikė palaikymo priemonė, skatinanti biologinį aktyvumą.

D. Stebėjimas – savaitinis PH, kasdien: drėgmė, lapų būklė.

E. Laikina apsauga – sužalojus lapus, padaugės insektų, ligų – turi būti atsarginiai preparatai: neem, biologai, foliarai.

Išvada

Karštis – rimta iššūkis agurkų derliui, tačiau su tinkama priežiūros programa:

• Nuolatinis drėkinimas ir laistymas tiksliai į šaknis;
• Reguliari foliarinė mityba kalciu, amino rūgštimis, mikroelementais;
• Kompostas, mulčas, PH kontrolė ir organiniai sprendimai;
• Prevencija prieš ligas ir kenksmingus vabzdžius;
• Dėmesys detalėms ir reakcija į pokyčius;