Invaziniai šliužai sode – nematomas priešas: kaip apsisaugoti ir užkirsti kelią plitimui?

Sekite mus Facebook'e!

Pastaraisiais metais vis dažniau sodininkai skundžiasi didėjančiu šliužų antplūdžiu – ypač po lietingų vasaros dienų. Tačiau bėda ne tik jų gausybėje, bet ir tame, kad vis labiau įsigali invaziniai šliužai, ypač liūdnai pagarsėjęs Iberijos ar rudasis luzitaninis šliužas. Šis kenkėjas ypač aktyvus naktimis, naikina įvairias daržoves, uogas, gėles, o dieną slepiasi drėgnose vietose.

Invaziniai šliužai plinta sparčiai, neturi natūralių priešų, prisitaiko prie įvairių sąlygų ir greitai dauginasi. Todėl būtina ne tik naikinti jau atsiradusius, bet dar svarbiau – imtis prevencinių priemonių, kad jų neatsirastų arba nepradėtų daugintis.

Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausias prevencines priemones, kurios padės apsaugoti jūsų sodą ir daržą nuo invazinių šliužų antplūdžio.

Kas tie invaziniai šliužai ir kodėl jie pavojingi?

Iberinis (luzitaninis) šliužas – stambus, oranžinės ar rudos spalvos, dažnai siekiantis net iki 15 cm ilgio. Jis kilęs iš Pietų Europos, bet dėl klimato švelnėjimo sėkmingai išplitęs į šiauresnius kraštus, įskaitant Lietuvą. Skirtingai nei vietiniai šliužai, jis:

• Itin gausiai dauginasi – viena patelė gali padėti šimtus kiaušinėlių.
• Neturi natūralių priešų – jo gleivės atgraso paukščius, ežius ar varles.
• Suėda beveik viską: salotas, kopūstus, braškes, agurkus, net dekoratyvinius augalus.
• Naktį aktyvus, todėl sunku pastebėti iškart.
• Perneša augalų ligas.

Kada pradėti prevenciją?

Prevencija turi prasidėti pavasarį, vos pradėjus šilti orams, ir tęstis visą vegetacijos laikotarpį. Net jei nematote šliužų, jie gali būti pasislėpę ir aktyvuotis tik esant tinkamoms sąlygoms.

Svarbiausios prevencinės priemonės

1. Tvarkinga aplinka – pirmas žingsnis
Šliužai mėgsta drėgnas, pavėsingas vietas, todėl reikia:

• Reguliariai nupjauti žolę ir vengti aukštos vejos.
• Išvalyti seną lapiją, šakas, šieną – viską, kas kaupia drėgmę.
• Neleisti kauptis krūvoms – komposto dėžes laikyti tvarkingai, uždengtas.
• Netoli daržo nelaikyti lentų, plytų, akmenų – po jais dažnai slepiasi šliužai.

2. Fizinės užtvaros
Prevencinis barjeras gali būti labai veiksmingas:

• Aplink lysves galima paberti stambių pelenų, pjuvenų, kavos tirščių, kalkių arba žvyro. Šliužai nemėgsta šiurkštaus paviršiaus.
• Vario juostos – žinoma, brangesnis sprendimas, bet veiksmingas. Šliužai vengia vario dėl elektros impulsų.
• Specialūs plastikiniai ar metaliniai barjerai aplink daržo lysves.

3. Racionalus laistymas
Drėgna dirva – tikras šliužų rojus:

• Laistykite rytais, kad vakare dirva būtų sausesnė.
• Venkite perteklinio laistymo, ypač vakare ar šlapiais orais.

4. Natūralūs priešai – skatinkite biologinę įvairovę
Net jei invaziniai šliužai neturi daug priešų, vis dėlto:

• Skatinkite ežių, varlių, paukščių buvimą savo sode – įrenkite vandens indelius, tankesnius krūmus, kur jie galėtų apsistoti.
• Jei turite galimybę, leiskite vištoms ar ančiukams vaikščioti po sodą – jie taip pat naikina šliužus.

5. Augalai atbaidantys šliužus
Tam tikri augalai veikia kaip natūrali atgrasymo priemonė:

• Česnakai, svogūnai, šalavijai, pelargonijos, levandos – jų kvapas šliužams nemalonus.
• Sodinkite šiuos augalus tarp jautrių kultūrų (pvz., salotų, kopūstų).

6. Spąstai profilaktikai
Net jei nematote aktyvumo, verta naudoti paprastus spąstus – tai leis įvertinti riziką:

• Alaus spąstai – įkaskite plastikinį indelį į žemę ir pripilkite alaus. Šliužai jį užuodžia ir įkrenta.
• Šlapio kartono ar lentų spąstai – padėkite juos ant dirvos, o ryte patikrinkite, ar nėra šliužų.

7. Sėklų ir sodinukų patikra
Dažnai šliužai, ypač jų kiaušinėliai, įvežami su sodinukais ar žemės substratu:

• Patikrinkite perkamus daigus.
• Dezinfekuokite vazonus, naudokite sterilų substratą.

Ką daryti, jei šliužai jau įsigalėjo?

Jeigu vis dėlto jų atsirado – derinkite prevenciją su šalinimu:

• Rankinis rinkimas vakare arba anksti ryte.
• Naudokite natūralias, aplinkai draugiškas granules (pavyzdžiui, fosfato pagrindu, kurios nepavojingos gyvūnams).
• Netręškite mėšlu – šliužai jį labai mėgsta.

Pabaigai patariame

Invaziniai šliužai – tai ne tik nemalonus sodo svečias, bet ir potencialus derliaus naikintojas. Todėl svarbiausia – nelaukti, kol jų bus per daug, o imtis veiksmų dar tada, kai jų dar nematyti.

Prevencija – tai švarus aplinkos tvarkymas, barjerai, natūralūs atgrasytojai, drėgmės kontrolė ir nuolatinis stebėjimas. Tik tokiu būdu galima apsaugoti savo sodą nuo šių atkaklių, bet įveikiamų kenkėjų.

Tegul jūsų daržas vasarą žaliuoja ne nuo gleivių, o nuo sveikų, gausių ir apsaugotų augalų.