Sekite mus Facebook'e!
Liepa – tai mėnuo, kai daugelis daržininkų jau mėgaujasi pirmuoju bulvių derliumi, o kiti ruošiasi pagrindiniam kasimo sezonui. Tačiau nedaugelis žino, kad būtent šiuo metu bulvės dar gali būti efektyviai tręšiamos – ir tai gali turėti lemiamos reikšmės galutiniam derliaus kiekiui bei jo kokybei. Tad jei dar nepadarėte šios svarbios vasaros priežiūros dalies – dar nevėlu! Liepos mėnesio tręšimas gali tapti tikru raktu į gausesnį, sveikesnį ir geresnės kokybės bulvių derlių.
Kodėl verta tręšti bulves liepą?
1. Tinkamas momentas gumbų augimui
Liepa – tai metas, kai bulvės jau pražydusios arba vis dar žydi, o po žeme sparčiai auga gumbai. Šiame etape augalui ypač reikalingos maisto medžiagos – kalis, fosforas ir šiek tiek azoto, kurie skatina gumbų formavimąsi, didina jų kiekį ir dydį. Tręšimas šiuo laikotarpiu nebeveikia žaliosios masės augimo – jis veikia būtent derlių.
2. Dirvožemio išeikvojimas
Pavasarį tręšiant ar sodinant naudojamos trąšos per kelias savaites išplaunamos arba išnaudojamos. Liepos mėnesį dirva jau gali būti gerokai išeikvota, ypač jei sezonas buvo lietingas. Papildomas tręšimas – tarsi antras kvėpavimas augalams.
3. Gumbų kokybės gerinimas
Tinkamai parinkti mikroelementai gali pagerinti ne tik bulvių dydį, bet ir jų išvaizdą, skonį, krakmolo kiekį. Tai itin svarbu tiek vartojimui, tiek sandėliavimui žiemai.
Ką ir kaip tręšti?
1. Kalis – svarbiausias elementas liepos mėnesį
Kalis tiesiogiai veikia bulvių gumbų formavimąsi, didina jų atsparumą ligoms, ypač saugo nuo puvinių. Trąšos, kuriose yra daug kalio (pvz., kalio sulfatas), yra tinkamiausios šiuo metu. Venkite chloro turinčių trąšų, nes bulvės jautrios šiam elementui.
2. Fosforas – šaknų sistemai ir energijai
Fosforas stiprina šaknų sistemą, padeda gumbams kaupti maisto medžiagas. Jį galima tiekti kartu su kaliu arba naudoti kompleksines trąšas (pvz., NPK 6-20-30 ar panašias, kur azoto kiekis mažesnis).
3. Azotas – saikingai
Azoto perteklinis kiekis skatina lapų augimą, o ne gumbų brendimą. Liepą reikėtų vengti stipriai azoto prisotintų trąšų. Jei augalai akivaizdžiai nusilpę – galima panaudoti mažą kiekį greitai veikiančio azoto (pvz., karbamido arba amonio salietros), bet tik saikingai.
Tręšimo būdai
1. Paviršinis tręšimas
Tai paprasčiausias būdas – trąšos paskleidžiamos ant dirvos paviršiaus ir įterpiamos lengvu akėjimu ar paliejamos vandeniu. Taip maisto medžiagos greičiau pasiekia šaknų zoną.
2. Tręšimas per lapus (lapinis tręšimas)
Tai ypač efektyvus būdas, jei augalų šaknys silpnai veikia (pvz., per sausras). Naudojamos skystos trąšos su mikroelementais (magnis, boras, manganas). Purškiama vakare arba debesuotą dieną.
3. Laistymas su trąšų tirpalu
Trąšos ištirpinamos vandenyje ir palaistomos šaknų zonoje. Tai padeda pasiekti greitą rezultatą, ypač jei dirva sausa.
Natūralios alternatyvos
Ekologiškai ūkininkaujantiems arba norintiems vengti cheminių trąšų, liepą galima naudoti šias natūralias priemones:
- Medžio pelenai – kalio šaltinis (beržo, ąžuolo pelenai ypač vertingi);
- Fermentuota dilgėlių ar asiūklių sruta – švelnus, bet veiksmingas būdas maitinti ir stiprinti augalus;
- Komposto arbata – papildomas mikroorganizmų šaltinis, stiprina dirvos gyvybingumą.
Ką dar svarbu prisiminti?
- Nepamirškite laistyti – net geriausios trąšos nepadės, jei augalai kenčia nuo sausros. Laistymas po tręšimo būtinas.
- Stebėkite ligas – papildomos maisto medžiagos stiprina augalų atsparumą, tačiau liepą vis dar aktyvios bulvių ligos (maras, kekerinis puvinys). Tręšimas neturėtų būti vienintelė priežiūros priemonė.
- Tręšti reikia ne per vėlai – rugpjūtį bulvės jau pradeda natūraliai bręsti, tad tręšimas tuo metu gali būti pavėluotas ir net žalingas.
Išvada
Nors vasaros vidurys kai kam atrodo per vėlus rūpintis bulvių tręšimu, iš tikrųjų tai dar tikras laikas imtis veiksmų. Tinkamai parinktos trąšos liepą padeda augalams suformuoti gausesnį ir kokybiškesnį derlių. Tad jei norite džiaugtis ne tik kiekiu, bet ir bulvių kokybe – dar nevėlu! Skirkite laiko papildomam tręšimui, ir jūsų rūpestis atsipirks rudenį pilnomis dėžėmis sveikų ir gardžių bulvių.
