Bitės rugpjūtį: paskutiniai žiedai ir pasiruošimas žiemai

Sekite mus Facebook'e!

Rugpjūtis – tai ne tik derliaus ir uogienių metas žmogui, bet ir lemiamas mėnuo bitėms. Kol mes džiaugiamės paskutinėmis vasaros dienomis, bitės pluša iš paskutiniųjų, kad pasiruoštų ilgam žiemos poilsiui. Šis metas – tai jų gamtinis išlikimo egzaminas: mažiau žydinčių augalų, trumpėjančios dienos ir būtinybė sutvarkyti avilius iki šalnų.

Medunešio pabaiga – laikas permainoms

Iki rugpjūčio vidurio pievos ir miškai jau nurimsta. Liepos, avietės, liepžiedžiai seniai nužydėję. Liko tik paskutiniai medingi augalai: viržiai, saulėgrąžos, agurklės, mėtos, skaisteniai. Kai kur dar žydi grikiai, o rudens link pradeda pasirodyti pienės ir rugiagėlės.

Tačiau šis laikotarpis – tai ne tik medaus rinkimas. Rugpjūtis reiškia vieną labai svarbų etapą – paskutinį pasiruošimą žiemai.

Bitininko darbai rugpjūtį

Rugpjūtį bitininkui tenka būti labai dėmesingam. Štai keli pagrindiniai darbai:

• Medaus sukimas. Paskutinį kartą šį sezoną išsukamas medus. Svarbu nepalikti avilio tuščio – bitėms reikia atsargų.
• Vaikų auginimo stebėjimas. Bitės rugpjūtį jau nebeaugina tiek daug darbininkių – vietą užleidžia žieminėms bitėms, kurios turi būti stipresnės ir ilgaamžiškesnės.
• Avilio apžiūra. Tvirtas, sandarus avilys – būtina sąlyga bitėms peržiemoti.
• Paruošiamasis maitinimas. Jei medaus mažai, bitininkai duoda cukraus sirupo ar invertuoto cukraus – taip padeda suformuoti žiemines atsargas.

Paskutiniai žiedai – paskutinės viltys

Gamtoje šiuo metu išlieka tik tie augalai, kurie žydi vėlai. Tačiau jų mažai, o konkurencija didelė – ne tik su kitomis bitėmis, bet ir su širšėmis, kamanėmis, netgi vapsvomis.

Tad kiekvienas žiedas tampa tikru lobiu. Būtent rugpjūtį ypač svarbios natūralios pievos, nešienautos pakelės, žolinės pievelės. Bitėms padeda ir sąmoningi sodininkai – tie, kurie augina vėlai žydinčius augalus: rudbekijas, monardas, ežiuoles, flioksus, viržius, medingas žoles.

Bitės ir rudens šviesa

Rugpjūčio šviesa keičiasi – ji tampa švelnesnė, gelsvesnė, bet tuo pačiu – perspėjanti. Bitės tarsi jaučia šią kaitą. Jos keičia elgseną – lėčiau skraido, daugiau laiko praleidžia avilyje. Vakare – greičiau sugrįžta. Instinktyviai ruošiasi poilsiui, kurio metu turi išgyventi iki pavasario.

Ką galime padaryti mes?

Net jei neturime savo bityno, rugpjūtį galime padėti bitėms:

• Nesienaukime visko iki plikos žemės. Palikime natūralių žolynų žydėti.
• Sodinkime vėlyvų žydėjimo augalus. Kiekvienas vėlyvas žiedas = papildoma šaukštas medaus.
• Nesunaikinkime vabzdžių lizdų. Dažnai jie painiojami su pavojingomis rūšimis.
• Rinkimės vietinį medų. Taip remiame smulkiuosius bitininkus ir ekosistemas.

Pabaigai

Bitės rugpjūtį – tai tylus, bet labai rimtas darbas. Jos ne skuba, bet tvarkosi. Ne švenčia, bet ruošiasi. Šios mažos, sparnuotos darbininkės – tarsi visos gamtos metafora: išmintis slypi ne greityje, o gebėjime laiku sustoti, įvertinti, pasiruošti.

Kai rugpjūčio saulė leidžiasi už obelų, o ore sklando medaus kvapas, prisiminkime: pasaulis išlieka gyvas, kai gyvos išlieka bitės.