Sausas laistymas – išsigelbėjimas savaitgalio sodininkams

Sekite mus Facebook'e!

Karštomis, sausomis vasaromis drėgmę mėgstančius augalus reikia reguliariai laistyti. Savaitgaliais sodininkai dažnai praranda derlių, nes negali užtikrinti dažno laistymo. Dirva per savaitę išdžiūsta, o augalai „dega“ saulėje. Sausas laistymas padės išspręsti šią problemą.

Kas yra „sausas laistymas“?

Sausas drėkinimas paprastai reiškia dirvožemio purenimą, siekiant išlaikyti drėgmę. Šiek tiek išsamiau panagrinėsime drėkinimo problemą, kad rastume visus būdus, kaip apsaugoti augalus nuo sausros.

Be laistymo

Tarkime, kad dirvožemio gelmėse visada yra drėgmės – juk negyvename dykumoje. Pavasarį, ištirpus sniegui, o vėliau gegužę ir birželį, per smarkias liūtis, žemėje susikaupia geros drėgmės atsargos.

Augalų šaknys „jaučia“ drėgmės šaltinį ir intensyviau auga ta kryptimi. Kai kurių augalų auginimo be drėkinimo metodai pagrįsti šaknų gebėjimu judėti į gylį. Šis metodas tinka pomidorams, šakniavaisiams, kukurūzams, saulėgrąžoms, ankštiniams augalams, taip pat moliūgams (išskyrus agurkus) ir kt.

Dažnas paviršinis laistymas sudrėkina tik kelis viršutinius dirvožemio centimetrus. Augalų šaknų sistema priversta būti horizontaliai, viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Jei laistymas vyksta pagal grafiką ir dirvožemis niekada neišdžiūsta, problemų nekyla. Tačiau kai tik nutrūksta vandens tiekimas, augalai nuvysta, nes jų šaknys atsiduria sausoje ir karštoje dirvoje, būdamos pačiame viršuje. Jos yra sugedusios ir neprisitaikiusios savarankiškai ieškoti drėgmės.

Pomidorų auginimo be laistymo metodas pagrįstas augalų stimuliavimu, kad jie išvystytų galingas, giliai įsiskverbiančias šaknis. Sodinant daigus, duobutės gausiai laistomos – tik tada pomidorai palaistomi. Per 2 savaites daigai įsišaknija ir tada „tampa savarankiški“. Svarbiausia neleisti dirvožemiui prarasti drėgmės.

Morkų ir burokėlių šaknų sistemos galima tik pavydėti, geriausios šaknys prasiskverbia į dirvą daugiau nei 1 m gylyje, kur sėkmingai randa drėgmės. Kukurūzai, saulėgrąžos ir žirniai išvysto galingas šaknis. Moliūgai turi savybę suformuoti papildomas šaknis tose vietose, kur vijokliai liečiasi su žeme, o jų dideli lapai dengia dirvos paviršių, neleisdami jai perkaisti, todėl sumažėja drėgmės praradimas.

Atlaisvinimas

Purenimas dažnai vadinamas sausuoju laistymu. Sodininkai turi posakį: „du purenimai atstoja vieną laistymą“. Tačiau svarbu suprasti, kaip tai veikia.

Drėgmės uždarymas

Pats purenimas neprisotina dirvožemio drėgme. Tačiau jis padeda išsaugoti vandens atsargas dirvožemyje.

Sniego tirpimo, lietaus ir laistymo metu vanduo, prasiskverbdamas į dirvožemį, sudaro kapiliarų sistemą. Maži praėjimai žemėje veikia abiem kryptimis. Vanduo prasiskverbia į dirvožemį, o karštu oru per tuos pačius praėjimus išgaruoja.

Dirvos purenimas pavasarį, taip pat po laistymo ar lietaus, vadinamas „drėgmės uždarymu“. Paviršinis purenimas sunaikina vandens kapiliarų tinklą viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Tiesiog prieš jūsų akis purus dirvožemio paviršius išdžiūsta saulės spinduliuose, tačiau po apačia, šaknų gylyje, žemė išlaiko gyvybę teikiančią drėgmę.

Jei po smarkių liūčių užklumpa karšti, sausi orai, dirvožemis įkaista ir aktyviai praranda drėgmę garuodamas. Esant nenormaliam karščiui, žemėje atsiranda gilių įtrūkimų, tikriausiai kiekvienas vasaros gyventojas yra susipažinęs su šiuo vaizdu. Kiekvieną dieną žemė vis labiau išdžiūsta, nes iš jos per didžiulius įtrūkimus aktyviai garuoja drėgmė.

Jei kitą dieną po lietaus perbėgsite per sodą su kauptuku ir atpalaiduosite viršutinį dirvožemio sluoksnį lysvėse ir tarp eilių, visa drėgmė bus patikimai užrakinta žemės gelmėse, o įtrūkimų susidarymas bus atmestas.

Papildoma premija bus piktžolių, atsiradusių po paskutinio ravėjimo, pašalinimas.

Dirvožemio prisotinimas deguonimi

Purenimas ypač svarbus tankiuose dirvožemiuose, kuriuose gausu molio. Po stipraus lietaus ar laistymo molingas dirvožemis sukietėja į „apvalkalą“. Tanki pluta neleidžia deguoniui patekti į dirvą, todėl kenčia šaknų sistema, nes augalų šaknims išgyventi reikia deguonies.

Dirvožemio pralaidumo gerinimas

Dirvos plutos suirimas taip pat palengvina drėgmės sugėrimą. Jei laistysite tankią dirvą, vanduo pasklis paviršiuje ir nutekės natūraliu šlaitu. Jei pirmiausia supurensite viršutinį dirvožemio sluoksnį, o tada palaistysite, vanduo pateks giliau.

Šiuo atveju purenimo gylis priklauso nuo dirvožemio tankio ir susidariusios plutos storio. Net ir kritinėje situacijoje, kai dirvožemis išdžiūsta „iki asfalto“, galite jį nugramdyti kauptuku, tada sudrėkinti. Kitą dieną purenama šiek tiek giliau ir vėl palaistoma, o tada vėl purenama, kad būtų uždaryta drėgmė.

Kai atlaisvinimas neįmanomas

Dirvos purenimas ne visada yra panacėja, kartais tai tiesiog neįmanoma. Taigi, pipirai suformuoja pluoštinę šaknų sistemą, kuri glūdi labai negiliai. Reguliariai purendami, sodininkai pažeidžia plonas siurbimo šaknis, o tai atitolina norimo derliaus pradžią, nes augalas turi nuolat atkurti šaknų sistemą.

Laukiniai pomidorai turi liemeninę šaknų sistemą, sėjant pomidorų sėklas tiesiai į dirvą, gaunami augalai su galinga centrine šaknimi. Tačiau dažniausiai pomidorai auginami per daigus, tokie daigai turi pluoštinę šaknų sistemą. Be to, sodinant peraugusius daigus „gulint“ padėtyje, užkastas augalo stiebas, apaugęs šaknimis, yra labai negiliai ir pažeidžiamas purenant.

Augalai su ilgais vijokliais, tokie kaip agurkai, moliūgai, melionai, arbūzai, purenami tik vegetacijos pradžioje, kol jie dar nespėjo išsisklaidyti į visas puses. Kai vijokliai jau yra ant žemės, jų daugiau netrikdykite. Jums tereikia retkarčiais ištiesinti ūglių viršūnes, neleisdami jiems susipynti.

Purenimas yra labai naudinga technika, tačiau darbo su kauptuku įkarštyje lengva pažeisti šakniavaisius ar jaunas bulves. Šiems augalams dirvožemis purenamas tol, kol eilėse užsiveria viršūnės. Kai augalai jau uždengia dirvą savo lapais, jie patys ją apsaugo nuo perkaitimo.

Bulves galima ir reikia purenti vegetacijos pradžioje, prieš žydėjimą. Nuo žydėjimo pradžios po žeme jau formuojasi mažyčiai gumbai. Tolesnis purenimas gali pažeisti jaunas bulves, nes gumbai nėra labai giliai.

Mulčiavimas

Dirvos mulčiavimas dar gali būti vadinamas sausuoju laistymu. Organinės mulčio sluoksnis apsaugo dirvą nuo perkaitimo, o tai savaime sumažina drėgmės garavimą.

Laistant mulčiuotas lysves, vanduo nesuspaudžia dirvožemio taip stipriai, kaip laistant pliką dirvą. Po mulčio sluoksniu dirvožemio paviršiuje nesusidaro pluta, todėl deguonis laisvai prasiskverbia iki šaknų.

Tačiau čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad „veikia“ tik geras, bent 3 cm storio organinės mulčio sluoksnis. Mažesnis organinės medžiagos kiekis saulėje greitai išdžiūsta ir situacijos neišgelbėja.

Mulčias jokiu būdu neveikia dirvožemio kapiliarų, todėl po laistymo ar lietaus vanduo išgaruoja. Tačiau garavimo procesas nėra toks intensyvus kaip atvirose žemės vietose, nes mulčias veikia kaip termosas, izoliuojantis dirvožemį nuo kaitrios saulės. Kadangi dirvožemis yra mažiau įkaitęs, drėgmė išgaruoja lėčiau.

Mulčiavimas sukuria palankias sąlygas augalų augimui, jie nepatiria šaknų sistemos perkaitimo.

Organinis mulčias ypač gerai tinka šiltnamyje, jis guli sausu sluoksniu tiksliai taip, kaip buvo paklotas. Sausų šiaudų ar šieno sluoksnis visiškai padengia dirvos paviršių, o tai yra gera prevencinė priemonė nuo grybelinių ligų išsivystymo, nes patogeninių grybų sporos ne taip aktyviai skraido po šiltnamį, kaip auginant plikoje dirvoje.

Atvirame lauke mulčiavimo tinkamumas priklauso nuo klimato sąlygų. Regionuose, kuriuose vasaros karštos ir sausos, mulčias padeda gauti puikų derlių. Jei karštį ir sausrą pakeičia užsitęsę lietūs, mulčias gali pakenkti savo darbui. Lietaus metu organinės medžiagos pradeda pūti, sukurdamos papildomą patogeninės mikrofloros šaltinį šalia augalų.

Kaip alternatyvą organiniam mulčiui, galite naudoti spunbondą: baltą – regionuose su karštomis vasaromis, juodą – šiauriniuose regionuose, taip pat šiaurės vakaruose, kur dangus dažnai būna debesuotas.

Atvirkštinis drėkinimas

Lysvių uždengimas polietileno plėvele prilygsta sausam laistymui. Kai dirvožemis įšyla, drėgmė iš žemės gelmių kyla kapiliarais į viršų, bet negali išgaruoti, nes susiduria su kliūtimi – polietileno plėvele. Dieną vandens lašeliai kondensuojasi ant plėvelės iš užpakalinės pusės, o naktį, atvėsus, nukrenta ant žemės. Taip vienvietėje lysvėje vyksta mini vandens cirkuliacija.

Kad atvirkštinis drėkinimas veiktų, polietileno plėvelė turi būti visa, be skylių ar įpjovimų. Ji turi tvirtai priglusti prie žemės, todėl ją reikia apibarstyti dirvožemiu aplink visą lovos perimetrą.

Daržovių auginimas ant plėvelės turi savų ypatumų. Dirva po polietilenu labai įkaista. Tai privalumas šiauriniams regionams su atšiauriomis žiemomis, kur pavasarį dirva lėtai įšyla. Sibire ant plėvelės auginami arbūzai, melionai, baklažanai, paprikos ir kiti šilumą mėgstantys augalai. Pietiniuose regionuose plėvelės naudojimas gali sukelti dirvožemio perkaitimą, o tai neigiamai paveiks augalus ir dirvožemio mikroflorą.

Papildomas PE plėvelės naudojimo privalumas yra mažesnis ravėjimo darbas. Po polietilenu, nesvarbu, ar jis juodas, ar permatomas, visos piktžolės sudega.

Tačiau net ir kultūriniai augalai gali degti polietileno „nelaisvėje“. Kad augalams būtų patogu, plėvelėje daromi dideli įpjovimai. Aplink augalo stiebą turėtų būti 10–15 cm skersmens laisvos vietos, kad šaknys neperkaistų, lietaus ar laistymo metu gautų deguonies ir drėgmės.

Plėvelė ir arkos

Sodinant eilėmis, tarp augalų paliekamas gana didelis atstumas. Pomidorams, paprikoms, baklažanams, kopūstams ir kitiems dideliems augalams – ne mažiau kaip 50 cm. Praėjimą tarp augalų galima paversti laistymo grioviu.

Geriau padaryti vagelę drėkinimui pačioje sezono pradžioje, iškart po daigų pasodinimo arba augalams sudygus, jei kalbame apie sėklų sėjimą į žemę. Jei drėkinimo vagelę padarysite vėliau, kai augalai jau bus išsivystę, kai kurios šaknys neišvengiamai bus pažeistos.

Laistymas atliekamas išilgai vagos, o tai žymiai pagreitina procesą. Vandenį galima pilti iš laistytuvo arba žarnos, be purkštuvo, nes nėra rizikos nuplauti šaknis.

O kad laistymo vagelė ilgiau išliktų drėgna, ji iš viršaus uždengiama atitinkamo pločio polietileno juostele. Laistant tereikia pakelti plėvelę ir vėl ją pakloti.

Sistema idealiai tinka šiltnamiui, nes ten nėra vėjo. Atviroje žemėje polietileno juostelę turėsite prispausti kažkuo sunkiu: akmenimis, geležiniu vamzdžiu, lenta ir pan.

Skylių drėkinimas

Vietinis drėkinimas taip pat gali būti priskiriamas sauso laistymo rūšiai, nes po jo dirvožemio paviršius po augalais lieka sausas, dirvožemis sudrėkinamas tik tam tikrose vietose – specialiai iškastose įdubose.

Yra žinoma, kad laistant reikia sudrėkinti dirvą iki pagrindinių šaknų gylio, daržovių pasėliams tai yra 15–20 cm, tačiau visiškai neįmanoma sudrėkinti dirvožemio iki tokio gylio įprastu laistymu iš laistytuvo ar žarnos.

Pabandykite įkišti pirštą į dirvą praėjus pusvalandžiui po laistymo. Viršutiniai 2–3 cm ar net mažiau bus šlapi. Paviršinis laistymas reikalauja daug sodininkų pastangų ir padidina vandens sąskaitas, tačiau poveikis yra menkas.

Vos tik pasirodys saulė, nuo atviro žemės paviršiaus pradės garuoti drėgmė, o didžioji dalis drėkinimo vandens tiesiog išgaruos. Atviroje žemėje tai tėra laiko ir pastangų švaistymas, o šiltnamyje – dar ir papildomų problemų šaltinis.

Drėgnas oras nusėda ant šiltnamio sienelių ir augalų lapų kondensato lašų pavidalu, kuriuose puikiai dygsta patogeninių grybų sporos. Didelė oro drėgmė šiltnamyje pagreitina pomidorų vėlyvosios maro ir kladosporiozės, agurkų miltligės ir kitų grybelinių ligų vystymąsi.

Vietinis laistymas, iškastose tarp augalų duobėse, yra daug efektyvesnis. Užpildžius 10–15 cm gylio duobę vandeniu, vanduo iš karto įsiskverbia į šaknis ir neišplinta žemės paviršiumi. Duobę užpildyti vandeniu lengva, nes į ją galima greitai įpilti didelį kiekį vandens, 5–10 litrų, priklausomai nuo augalų dydžio ir jų drėgmės poreikio.

O kad duobės žemė ilgiau išliktų drėgna, po laistymo galite ją uždengti nedideliu šieno, šiaudų ryšuliu arba lenta, plastikinės plokštės ar polikarbonato gabalėliu. Tokiu atveju tiks ir atvirkštinis laistymas.

Sodinant kvadratiniu lizdu, kvadrato centre padarykite vieną duobutę 4 augalams. Jei daržovės sodinamos eilėmis, patogu daryti duobutes tarp augalų eilių, mažas – kiekvienai krūmų porai arba dideles – 4 krūmams. Sodinant vienoje eilėje, tarp augalų daromos mažos duobutės.