Skip to content
Sekite mus Facebook'e!
Liepa – tai mėnuo, kai gamta pasiekia brandos viršūnę. Sode ir darže noksta vaisiai, pievose ir miškuose veši vaistiniai augalai, o senolių išmintis mums primena, jog būtent dabar metas pasirūpinti ne tik skrandžio, bet ir sveikatos atsargomis visiems metams. Liaudies medicina, perduodama iš kartos į kartą, moko mus ne tik ką rinkti, bet ir kaip naudoti tai, ką dosniai siūlo gamta. Liepos mėnesį surinktos vaistažolės bei gamtos gėrybės laikomos pačiomis stipriausiomis, nes būtent dabar jose sukaupta daugiausia saulės, gyvybės ir gydomųjų medžiagų.
Žolelių rinkimo laikas – dabar arba vėl teks laukti metų
Liepa – pats metas rinkti vaistažoles, kurios jau pilnai subrendusios, tačiau dar neprarado savo gydomųjų galių. Liaudies medicina moko, kad žolės, surinktos prieš vidudienį, kai rasa jau nudžiūvusi, bet saulė dar nepasiekusi kaitros viršūnės, turi daugiausia veikliųjų medžiagų. Svarbu rinkti tik sveikus, nepažeistus augalus ir juos tinkamai išdžiovinti – pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, kad išliktų natūrali spalva ir kvapas.
Liepos žiedai – širdžiai ir ramybei
Vienas populiariausių liepos mėnesio „vaistų“ – liepos žiedai. Jų kvapas ne tik malonus, bet ir raminantis. Liepžiedžių arbata naudojama karščiavimui mažinti, peršalimui gydyti, imunitetui stiprinti, kosuliui slopinti. Ji taip pat padeda atsipalaiduoti, ramina nervų sistemą, lengvina užmigimą. Džiovinant žiedus, svarbu neskubėti – pasirinkti sausą dieną, rinkti vos prasiskleidusius žiedus, džiovinti pavėsyje ir laikyti sandariuose stikliniuose induose.
Jonažolė – natūralus antidepresantas
Jonažolė, dar vadinama „Šv. Jono žole“, liepos mėnesį pasiekia didžiausią savo jėgą. Ji dažnai naudojama nervų sistemos sutrikimams gydyti, mažina nerimą, padeda esant depresijai ar emociniam išsekimui. Taip pat jonažolė naudinga skrandžio opoms gydyti, gerina virškinimą, padeda sergant kepenų ligomis. Tradiciškai iš jos spaudžiamas ir jonažolių aliejus – naudojamas žaizdoms, nudegimams, raumenų skausmams ir odos problemoms gydyti.
Gyslotis – pirmoji pagalba odai
Liepos mėnesį gyslotis dar žaliuoja kupinas gyvybės. Jo lapai liaudies medicinoje naudojami kaip natūrali priemonė nudegimams, įpjovimams, vabzdžių įkandimams. Gysločio sultys arba šviežias lapas gali padėti sustabdyti kraujavimą, sumažinti uždegimą, palengvinti niežulį. Džiovintas gyslotis dažnai verdamas arbatoje – tokia arbata naudinga kosint, sergant bronchitu ar kvėpavimo takų uždegimu.
Ramunėlės – universali raminamoji galia
Nors ramunėlės žydėti pradeda birželį, liepos pradžioje jos dar puikiai tinkamos rinkti. Ramunėlių arbata – tai kone universali priemonė: ji ramina, mažina uždegimus, tinka virškinimui gerinti, padeda esant skrandžio spazmams, menstruaciniams skausmams. Ramunėlių nuoviras taip pat naudojamas kompresams, inhaliacijoms, vonioms – tai pagalba jautriai, sudirgusiai odai.
Papartis – senovinis vaistas nuo kirminų
Liepos viduryje, kai papartis išleidžia visus savo lapus, galima rinkti jo šaknis. Senolių išmintis teigia, kad paparties šaknų nuoviras padeda iš organizmo pašalinti parazitus. Žinoma, šią priemonę reikia naudoti labai atsargiai, nes neteisingas dozavimas gali būti kenksmingas – todėl ši liaudiška praktika turėtų būti taikoma tik pasitarus su žolininkais ar patyrusiais gydytojais.
Aviečių lapai – ne tik vaisiai gydo
Liepos mėnesį nokstančios avietės ne tik saldus skanėstas, bet ir vaistas. Tačiau liaudies medicina ypatingai vertina aviečių lapus – jie džiovinami arbatoms, kurios stiprina imuninę sistemą, padeda nuo peršalimo, mažina karščiavimą. Moterims ši arbata padeda reguliuoti menstruacijas, o nėštumo metu – tonizuoja gimdą (tik prižiūrint gydytojui). Taip pat aviečių lapų arbata naudinga esant gerklės uždegimui ar burnos gleivinės problemoms.
Juodųjų serbentų lapai – natūralus detoksikantas
Liepos mėnesį jau galima skinti juodųjų serbentų lapus, kurie liaudies medicinoje vertinami kaip šlapimą varanti, organizmą valanti, priešuždegiminė priemonė. Jie dažnai naudojami kaip sudedamoji mišinių dalis kartu su kitomis žolelėmis. Tinka inkstų veiklai gerinti, padeda esant šlapimo takų infekcijoms ar sąnarių uždegimams.
Gervuogės – ne tik uogos, bet ir lapai gydymui
Gervuogės, kaip ir avietės, liepos mėnesį pradeda bręsti, tačiau liaudies medicina dažnai rekomenduoja rinkti gervuogių lapus – jų nuoviras tinka virškinimo gerinimui, padeda nuo viduriavimo, veikia raminamai ir stiprina organizmą. Lapai gali būti naudojami ir išoriškai – kompresams ar odos priežiūrai.
Beržo lapai – prakaitavimui ir šlapimo išsiskyrimui skatinti
Liepos mėnesį beržų lapai dar žali, kvapnūs ir kupini veikliųjų medžiagų. Jų arbata tradiciškai naudojama inkstų veiklai skatinti, organizmui valyti nuo šlakų, prakaitavimui didinti sergant peršalimo ligomis. Taip pat beržų lapų nuovirai tinka plaukų skalavimui – stiprina šaknis, mažina pleiskanas, suteikia žvilgesio.
Kaip paruošti ir laikyti vaistažoles?
Liaudiška išmintis moko, kad vaistažolių veiksmingumas labai priklauso nuo jų paruošimo. Svarbu žoleles rinkti tik sausą, saulėtą dieną, toli nuo kelių ir taršos šaltinių. Džiovinti reikia pavėsyje, ant popieriaus ar drobės, niekada ne plastike. Išdžiovintas žoleles laikyti stikliniuose induose, sandariai uždarytose dėžutėse ar drobinėse maišelėse. Laikymo vieta turi būti sausa, tamsi ir vėsi.
Liaudies medicina šiandien – grįžimas prie ištakų
Nors šiuolaikinė medicina siūlo daugybę greitų sprendimų, vis daugiau žmonių vėl atsigręžia į gamtą. Liaudies medicina grįžta į mūsų namus ne kaip alternatyva, bet kaip papildymas – švelnus, natūralus ir ilgaamžis būdas stiprinti sveikatą. Liepos mėnesio derlius – tai ne tik vaisiai ir daržovės, bet ir mūsų sveikatos pagrindas visiems metams. Tad verta suskubti – gamta dabar atvėrusi visas savo vaistines duris.
