Skip to content
Sekite mus Facebook'e!
Prasidėjus naujam sodininkystės sezonui, daugelis vasaros gyventojų susiduria su nemalonia problema – šliužais. Šie maži, bet ėdūs kenkėjai gali padaryti didelę žalą jūsų augalams ir atimti ilgai lauktą derlių. Šliužai ne tik ėda lapus, stiebus ir vaisius, bet ir pasižymi nuostabiu atkaklumu: jie gerai išgyvena žiemą, gali gyventi iki šešerių metų, o jų kiaušinėliai gali metų metus ramybės būsenoje išlikti, laukdami šilumos, kad išsiristų ir tęstų savo destruktyvią veiklą. Be to, šliužai turi savybę regeneruotis ir gali prasiskverbti net pro mažyčius plyšius, todėl jie yra ypač klastingi priešininkai.
Kodėl šliužai tokie pavojingi?
Šliužai aktyvūs esant didelei drėgmei, ypač po lietaus, ir renkasi šešėlingus sodo kampelius. Jie minta beveik bet kokiu augalu – nuo jaunų ūglių iki prinokusių vaisių, palikdami būdingus sidabrinius pėdsakus ir skylutes lapuose. Jei šliužai nebus apdorojami, jie gali sunaikinti didelę derliaus dalį, ypač soduose, kuriuose auga gležni augalai, pavyzdžiui, salotos, kopūstai, braškės ar agurkai. Be to, jie yra grybelinių ligų nešiotojai, o tai sustiprina jų žalingą poveikį.
Kaip išvengti šliužų?
Patyrę sodininkai žino, kad kova su šliužais prasideda nuo prevencijos. Vienas iš svarbiausių patarimų – vengti sudaryti palankias sąlygas šiems kenkėjams. Pavyzdžiui, nepalikite medinių lentų, faneros gabalų ar kitų organinių atliekų ilgam sklype, ypač drėgnose vietose. Šliužai mėgsta slėptis po tokiomis priedangomis, kur dauginasi ir deda kiaušinėlius. Reguliariai šalinkite augalų liekanas ir palaikykite lysves švarias.
Taip pat svarbu palaikyti vidutinę drėgmę patalpoje. Gausus laistymas, ypač vakare, sukuria idealią aplinką šliužams. Stenkitės laistyti augalus ryte, kad dirvožemis spėtų išdžiūti iki nakties, kai šliužai yra aktyviausi.
Efektyvus kontrolės metodas: apsauginė užtvara, pagaminta iš improvizuotų priemonių
Patyrę sodininkai sukūrė paprastą, bet labai veiksmingą būdą apsaugoti sodą nuo šliužų – sukurti barjerą iš improvizuotų medžiagų. Tam jie naudoja plytų drožlių, šiurkščio smėlio, kiaušinių lukštų ir javų (pavyzdžiui, avižų ar ryžių) lukštų mišinį. Šios medžiagos sukuria šliužams nemalonią tekstūrą: jų minkšti kūnai negali patogiai judėti šiurkščiu ir aštriu paviršiumi.
Kaip pasidaryti apsauginį barjerą?
- Surinkite medžiagas : Paruoškite plytų drožles (galite susmulkinti senas plytas), kiaušinių lukštus (iš anksto išdžiovintus ir susmulkintus), šiurkštų smėlį ir javų lukštus.
- Sumaišykite ingredientus : Sumaišykite ingredientus lygiomis dalimis, kad gautumėte homogeninį mišinį.
- Užtvaros išskleidimas : Pavasarį, prieš sodinimą, mišinį paskleiskite aplink lysves, palei takus ir aplink sklypo perimetrą. Sluoksnis turėtų būti pakankamai storas, kad šliužai negalėtų pro jį prasiskverbti.
- Atnaujinkite pagal poreikį : po stipraus lietaus arba laikui bėgant barjeras gali sutankėti, todėl periodiškai tikrinkite ir įpilkite šviežio mišinio.
Toks barjeras veikia kaip natūrali kliūtis: šliužai, susidūrę su juo, pasiklysta, negali tęsti kelionės ir išeina ieškoti prieinamesnių teritorijų.
Papildomi kovos metodai
Be barjero, sodininkai naudoja ir kitus metodus:
- Spąstai : Paprasti spąstai, pagaminti iš pusės apelsino arba plastikinio alaus butelio, pritrauks šliužus, kuriuos vėliau galima surinkti ir išmesti.
- Natūralūs priešai : Skatinkite ežių, varlių ar paukščių buvimą sode – jie mielai ės šliužus.
- Mulčiavimas : Naudokite sausus pušų spyglius arba pjuvenas kaip mulčią, nes šliužai vengia šių paviršių.
Išvada
Šliužai nėra priežastis nusiminti! Naudodami patikrintus patyrusių sodininkų metodus, galite apsaugoti savo sodą ir išsaugoti derlių. Apsauginio barjero sukūrimas iš improvizuotų medžiagų yra ekologiškas, nebrangus ir efektyvus būdas atbaidyti kenkėjus iš savo sklypo. Svarbiausia veikti laiku ir neleisti šliužams įsikurti jūsų sode. Tegul jūsų sodas džiugina jus gausiu derliumi ir sveikais augalais!
